Šiais metais Lietuvoje ir Lenkijoje minimi poeto, rašytojo, literatūros mokslininko, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo jubiliejiniai metai. Prieš šimtą metų Lietuvoje gimusio lenkų poeto jubiliejui paminėti abi šalys parengė kultūrines programas. Apie Česlovo Milošo kūrybą, idėjas bei ryšius su Lietuva pasakoja Simona Aginskaitė:
/…/ Česlovas Milošas ilgą laiką palaikė socialistines pažiūras. Tik po karo dirbdamas Liaudies Lenkijos Respublikos diplomatinėje tarnyboje pamatė, kaip sistema atrodo iš vidaus, ir Prancūzijoje paprašė politinio prieglobsčio. Nuo to laiko Č. Milošo kūryba buvo draudžiama visoje Sovietų Sąjungoje. Nepaisant to, jo knygos slapta patekdavo į Lenkiją, o iš ten – ir į okupuotas Baltijos šalis. Vytautas Landsbergis pasakoja, kaip slapta vežėsi Č. Milošo knygas per pareigūnų saugomą Lenkijos-Lietuvos sieną.
VL: Gavau ir parsivežiau mažytę knygelę, atspausdintą rūkomajame popieriuje, kad užimtų mažai vietos. Tokią tipinę saviraidos produkciją galima įsidėti į kišenę. Tai buvo Česlovo Milošo „Gimtoji Europa“ („Rodzinna Europa“). Ją skaičiau labai įdėmiai, persiimdamas, ir daug ką atsimenu ligi šiol.
SA: Pirmininkaudamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai V. Landsbergis skyrė Č. Milošui Lietuvos garbės piliečio vardą už nuolatinį nepriklausomybės įdėjo palaikymą bei pastangas dėl taikių Lietuvos ir Lenkijos santykių.
VL: Tada aš jį pažinau. Mes turėjome asmeninį pokalbį, ilgai pas mane kabinete Aukščiausiojoje Taryboje. Buvo nesunku ir dėl pažiūrų, ir dėl to, kad aš beveik laisvai kalbėjau lenkiškai. Jo rūpestis Lietuva ir Lietuvos-Lenkijos santykiais, aišku, buvo pagrindinė tema. Jis norėjo kuo daugiausiai prisidėti, kad tie santykiai būtų geri, kad būtų solidarumas, vieninga pozicija Europoje ir dar nesibaigiančių Rytų problemų atžvilgiu.