Pirmoji diena buvo trumpa - nuo Kovo 11-osios ligi Sausio 13-osios. Antroji tęsiasi nuo Būtingės terminalo statybos (debatai AT 1992 metais) ligi dabar, tad bemaž 20 metų, ir dar ne sutema.
Nesuklyskite, kalbu ne apie Žalgirio "judėjimą" arba krutėjimą po Lietuvos pamatais. Tebus tas vardas mūsų likiminių kryžkelių metafora.
Lietuva dabar stoja už energetinę laisvę - pasirinkimo laisvę, kuri vienintelė gins ir šalį, ir gyventojus nuo pakelės plėšikų. Tokia ir Europos Sąjungos pozicija: įvesti šaltinių įvairovę, atskirti gamybą ir transportą (tiekimo infrastruktūrą), kad būtų išvengta bet kurio monopolinio diktato ir savivalės.
Rusijos dujų politikos pamokos, kai buvo smogta Europos Sąjungos šalims, nepraėjo be pėdsako. Čia esame kartu su mūsų sąjungininkais - Europos Sąjunga. Tačiau neišvengiamai, būdama nuosekli, Lietuva stoja prieš... V. Putiną (ne Mykolaitį). Rusijos vadovas, kaip paprastai, pyksta ir plūstasi. Tai Lietuva, kuri kažkodėl nepatenkinta politiškai užkeltomis žaliavos kainomis, esanti Rusijos ir "Gazpromo" skriaudėja; tai Europos Komisijos prezidentas J. M. Barroso tapęs Lietuvos arkliu kenkti ES-Rusijos kooperacijai.
Kai gatvės žodynas prieš mažesnį ir psichologinis spaudimas senajai Europos poniai neduoda rezultatų, imamasi kitų taikingų priemonių. Pavyzdžiui, pakeisti užsispyrusio kaimyno vyriausybę ir toliau diktuoti savo sąlygas. Mūsų atveju tai yra programoje. Nušalinti atkaklų ministrą nereikalingoje ministerijoje (net profsąjungos ir langų daužytojai buvo pajungti tam tikslui), nušalinti ir energetinės nepriklausomybės užsimaniusį premjerą. 1990-1992 m. labiausia rūpėjo nušalinti bent vieną nelankstų žmogų. Dabar - du.
Netrukus pamatysime, kiek Seime yra "Gazpromo".
Vytautas Landsbergis
"Lietuvos žinioms"