Jaučiu ir reiškiu užuojautą pirmiausiai Justino Marcinkevičiaus artimiesiems – jo šeimai, bet ir suvokiu, kad tų artimųjų pilna Lietuva. Esu vienas jų. Kelios kartos būsimų lietuvių ir Lietuvos piliečių augo su jo eilėmis lūpose ir atminty, tapo žmonėmis kitokiais ir geresniais, negu tai būtų susiklostę be jo. Dar nežinia, nė koks būtų buvęs Lietuvos Atgimimas be jo autoriteto ir įtakos. Todėl atsisveikiname skaudančia širdimi ir su didžiu dėkingumu. Ilsėkis ramybėje, Justinai.
„Lietuvos žinioms“, 2011-02-17
Vytautas Landsbergis