Lietuvos narystė NATO ir nacionalinio tikslo stoka
Klausdavo: jau esate vėl visuotinai pripažinta suvereni valstybė, Jungtinių Tautų (JT) narė. Okupacijos nebegresia, nes tada griūtų JT. Pailsėk.
Beje, o kodėl negali griūti JT? Kas tada? Ir ką reiškia visuotinis pripažinimas, jeigu Maskva nepripažįsta?
Galų gale, JT juk paralyžiuota, negina ir neapgina savo narių. Taip sukonstruota paties kūrėjo Stalino. Tad užmiršk apie aną laikiną klubą.
Šioje tikrovėje dalis JT narių įsteigė regioninį demokratijų savigynos susivienijimą – Šiaurės Atlanto Organizacija. Stipriausią tarp buvusių istorijoje ir nepagąsdinamą.
Po to kitkart galėdavau tarti:
– Kai Lietuva bus jau saugi NATO narė, mano darbas bus baigtas, galėsiu pailsėti.
Naivuolis.
Niekas ir niekad nepailsės, kol bus žmogėdra Rusija.
Tokia dabar padėtis, bet kadangi Rusija pasinaikins tik pati, tai ar turim kitą užsibrėžtą saugaus žmonių būvio tikslą?
O tikslą apskritai?
Ar tik lašinius auginsimės? Kol Zaporižė sprogs.
Lietuva davė pasauliui impulsų, pavyzdžių ir toliau gali tai daryti. Kad nedarytų – reikia ją uždaryti, pribaigti. Variantas.
Tokia dabar Rytų žmogėdrų darbotvarkė Lietuvos klausimu. O ar Lietuva dėlioja savo darbotvarkę pasauliui?
Gal ten vėl rastųsi nacionalinis tikslas.
-------------------------------------
Turėjom kurį laiką užsienio reikalų ministrą, kuris turėjo viziją. Gal ir naują, tolesnę Lietuvos net globalesnę prasmę.
Lietuvos akiraty atsirado Ramusis vandenynas. Ne tik japonai.
Šalies savivoka ir būvis tose nepaprastose erdvėse.
Su mūsų tradicine taikos, bendradarbiavimo ir sambūvio misija.
Parama demokratijoms, kurios nori laisvės.
Viena tokių – Taivano demokratija.
Empatija nelaimingo Tibeto tautai.
Gyvybingi ryšiai su pripažintomis Pacifiko valstybėmis. Senoji draugė Japonija, taip. O Pacifikas neaprėpiamai didelis.
Kad ir Australija! Ten tiek lietuvių ir draugiškumo Lietuvai. Ryšiai jau visaverčiai užmegzti ir plėtojami. Esame ir Naujojoje Zelandijoje. Ir Singapūre, ir Indonezijoje. Tailande. Filipinuose.
Ligi Nepriklausomybės atkūrimo apie mus nebuvo ten nei girdėję.
Tapome realus tiltelis tarp Europos ir Pacifiko. Niekad nebūtas!
Ar to pakanka prasmingai savivokai, kad esame, kaip sakė vienas mūsų politikas, „globali Lietuva“? Tam bereikia veiklumo.
Jei norėsim gyventi – gyvensime.
Ir gal rasis daugiau norinčių, kad gyventume.
Lietuva – tai verta ir teisinga.
LRT.lt. 2025-10-06