Karo belaisviai

Karo belaisviai

Sergejus juos nufilmavo. Panašu į sapną.

Nemaža masė. Visai vienodi, todėl, kad jų veidai visai vienodi.

Tvarkingai, bemaž uniformiškai aprengti darbine vienoda apranga.

Atvedami, kur reikia. Ir išvedami, kai reikia. Išvedami iš valgyklos sutvarko savo indus ir pasako darniu choru:

- Spasibo za obied.

Jų kalba tai būtų:

- Ačiū už pietus.

Ir nutolsta į darbų patalpas. Ten gavę užduočių.

Niekas neprieštarauja nei dėl maisto, nei dėl užduočių.

Visi vienodi. Visi belaisviai.

Būna, kol bus nuspręsta kitaip.

Gal išmainys, tąsyk sugrįš į rikiuotę toliau žudyti, kaip ir ką bus liepta.

O daug jų daug, tų tvarkingai vienodų. Lageriai... Tundros.

Ir visi pasako, lyg tarnybą atlikę:

- Spasibo za obied.

Šiurpi putinoidinės nebetautos perspektyva. Tauta nuvaryta į porūšį.

Dvikojai skėriai. Pergalingoji nušluojančios lokustiados armija. Šįkart – išties nepobiedimaja.

Kai ne jie, o kiti bus užkariauti belaisviai. Ir vieni, ir kiti.

Ir visi kartu sakys: „Spasibo za obied“.

Prespektyva – kaip tardavo AMB. Komuna, galima ir taip.

„Vaikai šlovingosios komunos save iš skurdo išvaduos“.

LRT.lt, 2025-04-19