Žodis Tarptautiniame karinių orkestrų festivalyje „Military Tattoo. Lithuania 2022“
Vilnius, 2022-08-27
Sveiki, brangieji!
Dangus mums padovanojo ypatingai gražų vakarą su aukso spalvomis ir slapta didžiule viltimi, kad vis dėlto pasaulis gali būti žmogiškas. Mes to siekiam, to norim, prie to prisidėjom, kai Lietuva ėjo į laisvę. Kas nors turėjo padaryti pradžią, kas nors turėjo pirmas dėti galvą. Ir mes prisidėjom, tačiau laisvės žygis toli gražu nėra pabaigtas.
Ši diena ir šis vakaras man dvigubai džiaugsmingas. Tuojau paaiškinsiu.
Pirmas dalyjas, žinoma, yra tai, kad Lietuva atsikratė taip ilgai užsibuvusios svetimos kariuomenės. Daug metų ji buvo okupacinė, o paskutiniais metais mes su Rusijos prezidentu B. Jelcinu susitarėm ir nevadinom jos okupacine, bet išvedama kariuomene. Išvedama kariuomenė iš tikrųjų išėjo. Tai nepaprastai retas atvejąs, kad Rusija išlaikė žodį. Bet išlaikė žodį! Kad iki rugsėjo pirmosios išeis. Ir tai įvyko.
Žinoma, mums padėjo Jonas Paulius II, padėjo nuotoliniu būdu, nes jis buvo paskelbęs: Rusijos kariuomenei išėjus jis rugsėjo 4 dieną gali atvykti į Lietuvą. Jeigu kokie nors generolai būtų staiga subuntavoję Borisą Jelciną, kad dar negalima išeiti, tai būtų atsitikęs labai negražus dalykas. Rusijos vadovai to nepadarė. Išlaikė žodį. Duok Dieve, jiems dar kokį kartą išlaikyti žodį.
Tai vienas tos dienos ir mūsų šiandienos šventės momentas. O kitas – tai, ką dabar matome: orkestrus, svečius iš NATO valstybių su jų puikia muzika, puikia nuotaika, draugišku nusiteikimu būti kartu su mumis ir pagriežti, ir padūduoti, o jeigu reiks, tai ir kartu iššauti.
Štai kur tas kitas džiaugsmingas momentas. O man asmeniškai ateina prisiminimas, kai sovietai mane pirmą kartą išleido į tą blogąjį kapitalistinį užsienį, į laisvąjį pasaulį. Tai buvo prieš 44 metus. Muzikų delegacija vyko į Škotiją, į Edinburgo festivalį. Programoje buvo visokių simfonijų ir panašiai. Ir visai netikėtas dalykas – Military tattoo. Kas tai per daiktas? Ir sužinojom, kas tai per daiktas: Edinburgo pilyje naktį, po žvaigždėmis pradėjo rinktis ir išėjo daugybė spalvingų orkestrų su savo muzika. Žinoma ir škotai su savo dūdmaišių orkestrais. Gaila, kad jų čia šiandien nėra. Tikiuosi, kad kitais metais čia bus ir škotų dūdmaišininkų. Tie škotų dūdmaišininkai su savo spalvinga apranga ir didžiuliais dūdmaišiais man paliko tokį įspūdį, kad kai išgirdau, jog ir pas mus bus Military Tattoo, tai pasakiau: aš būtinai čia turiu būti.
Šiandien yra labai gera pradžia tradicijos, kuri turi tapti ir Lietuvos tradicija
Džiaugiuosi ir sveikinu visus.