Tikroji krizė
Kalba Tarptautinėje konferencijoje „Baudžiamoji atsakomybė už agresijos nusikaltimus Ukrainoje. Kaip vykdyti teisingumą?“, 2022-05-06, Vilnius
Civilizacija arba vadinamoji Vakarų civilizacija atsidūrė keistoje savo raidos padėtyje. Galų gale, tai jau tikra krizė.
Fetišizavusi protą ir teisinius būvio pagrindus, ši civilizacija manė kurianti, gal net sukūrusi pamatinėmis bei visuotinomis taisyklėmis grindžiamą tautų gyvenimo modelį. Neva jau tarptautinį.
Teisė ir teisingumas turėjo būti atramos tam tiltui į šviesią ateitį. Be tironijų, be jėgos kulto.
Tam turėjo rastis kitoks žmogus, o jo raida strigo ir užtruko.
Šėtonas netobulą žmogų stumdė po visokius klystkelius, kad tik neateitų ir nežvelgtų pats į save. Valdžios ir prabangos tuštybė, malonumų geiduliai – kokie niekai!
Atėjome iki veislės išlikimo klausimų: ar apskritai įmanoma sukurti visiems – bent jau daugumai – priimtiną primestinį tautų šeimos koegzistencijos modelį. Jis saugotų didžiausią tautų būvio turtą – taiką be viešpatavimo ir leistų tęsti tobulinimo(si) paieškas.
Tokia būtų žmonijos savikūra. Gerosios valios ir Artimo meilės principais –norėčiau, kad šie žodžiai nūdienės tikrovės kontekste neskambėtų ironiškai. Tai ne patyčia, bičiuliai. Tegul šie principai bent jau nebūna pasmerkti kaip kontrrevoliuciniai ir nelydimi šauksmų: „nukryžiuok!“
***
Protas ir teisė. Racionalizmas, švietimiečiai.
Palikim vargšą protą kiek pailsėti, tiek pasiekusį; neerzinkim nė apleistos žmogaus širdies; pasidairykim po teisės lankas.
Ar yra kokia pirmenybinė (prioritetinė) teisės nuostatų sistema, kuri skelbtųsi žmonėms geriausia?
Nepaisant to, kad ponai žmonės tą ir tedaro, kad stengiasi jos išvengti ar bent nusukti į kokį partikuliarų kampą.
Pagauk kampą! – neveltui radosi toks posakis.
Vis dėlto, siekiame teisės pagrindų tariamo visuotinumo. Galbūt žmonija galėtų dar išlikti.
Bet ar tikrai? – iš tiesų juk siekiame kitko.
Tą kaip tik rodo pastaroji pasaulio įvykių vad. politinė raida.
Čia brendam jau į valdžios konceptų ir pagundų balą.
Toje baloje valdžių struktūros arba sistemos ima viena kitą už gerklės. Aš geresnė! Aš geresnė!
Teisė tarnauja kaip dantis.
Bet ar perkąsim savo prisiraizgytus raizgalus?
***
Atidėjus juos amžiams į pasakų muziejų, tektų kritiškai peržvelgti pastarojo šimtmečio utopinius raistus.
Viena tų utopijų: kaip žmogui išlikti nesikeičiant iš esmės, bet ne išsinaikinant, buvo pavadinta kapitalizmo ir komunizmo konvergencija. Tai sviesto ir mėšlo miksas, projektuojant sukurti produkto dvigubai daugiau, be to, visai naujos kokybės postmodernaus sviesto. Berods, jį valgom.
Dabartis rodo kitą, realesnį kelią.
Pripažinti, kad komunos ir demokratijos miksas nerealus, atvirai siekti pasaulinės šnipų ir jėgailų diktatūros. Šį pasirinkimą programuoja ir propaguoja stalininė-putininė Rusija.
Žiūrėkit – geresnė sistema! Efektyvesnė. O naivuoliai telaukia savo likimo.
Iš to ir paveldėtas stalinistinis „teisės“ supratimas. „Teisinga“, „gera“?? Reliatyvios atgyvenusios sampratos. Galbūt už jų šmėkšo net pasaulinio masto melagių diktatūra.
Todėl ir mikso Jungtinės Tautos yra laikinas akių dūmimas, gynybos laiko nuostolis arba agresorių pelnas, rengiantis išsvajotam gaublio užkariavimui.
Demokratijos viename krepšy su diktatūromis.
***
Demokratijos diktatūrų bijo, diktatūros demokratijų nekenčia. Tai komunos paveldas: demokratija esanti apgaulė, tai slaptoji buržuazijos diktatūra; o tironų klano diktatūra yra tikroji demokratija, nes „atstovauja“ liaudies (darbininkų) interesams.
Net Gorbačiovas jau suprato tą leninizmo demagogiją, gal patarėjas Aleksandras Jakovlevas mėgino jam aiškinti, kad gensekas pasiūlė komunistams pašalinti iš programos tokias kvailystes.
***
Savo ruožtu tenka suvokti, kad Saugumo Tarybos ir JTO reforma, kurią Lietuva siūlė Generalinėje Asamblėjoje jau 1992 metais – praleista proga. JTO nenori reformuotis, tapti veiksnia; ji nutarė verčiau mirti.
Ukraina stebi šią beviltiškumo agoniją ir priešinasi primindama, kad egzistuoja dar orumas.
Gal negyvensim, bet nevergausim.
Sutinkantieji vergauti be orumo – jau kitas pasaulis. Alternatyvus.
Jau dabar du pasauliai, ir mikso nebus.
Arba Valodia, arba Pranciškus. Tikrovės pasauliui šiandien atitiktų nebe viena, o dvi Jungtinių Tautų organizacijos. Žmonių ir žmogėdrų. Galbūt vadas Putinas to ir siekia. Tik labai abejotina, ar Diktatorių Jungtinėse Tautose (DJT) jis begriežtų pirmuoju smuiku. Taip gimsta realizmas.
Pasaulis, kuris lanko nenorom privalomas prof. Putino paskaitas, jau truputį įkerta, kad buvę šios teisės konceptai – Tautų teisė – Tarptautinė teisė – Tarptautinė humanitarinė teisė (karų atvejams) – jau sukrauti į senienų sandėliuką. Berods nuo 2014 metų. Tai dvi erdvės – teisės ir neteisės. Atitiktų dviem DJT, diktatūrų ir demokratijų.
Laikantis senųjų teisės filosofijos rėmelių – o mes dar lyg norim tvarkytis reliatyvioj praeities tarptautinėj teisėj – verta prisiminti išsivadavusios Lietuvos įdirbius.
***
Dabar aš nepasakosiu naujienų, tik priminsiu senienas.
Antroji Lietuvos Respublika 1992 m. iš JTO tribūnos kreipėsi į pasaulio respublikas – sustatykim galų gale į vietą raudonųjų diktatorių nusikaltimus. Bent buvusios SSRS plote! Įvardyti ir apibrėžti, o po to dūsausim, „kad nepasikartotų“. Nė viena neatsiliepė.
Tada Lietuva pasitvarkė bent savo teisiniame valstybės darželyje. Nuo 2000 m. turim įstatymą dėl okupacijos žalos.
Mat agresijos ir okupacijos kaltė lieka abstrakcija, jeigu kam patinka pamokslauti ir melstis. Bet realių dalykų, realių santykių pasaulis reikalauja konkrečios prevencijos.
Tokia suvokiama konkretika yra nebe deklaratyviai moralizuojanti kaltės samprata (pamokslai katinui Vaskai, kuris pavogė lašinius), bet skaičiais ir sumomis apibrėžiama žala. Ir įpareigojimas vyriausybėms, ką dėl tos patirtos žalos daryti.
***
Nūnai švinta akinanti svaja: tribunolas, kuris įpareigos vyriausybes.
Prasidės didysis žodžių sportas. Aukštieji putinoidai jau dabar skelbia: „Nugalėtojai neteisiami!“
Tai reikštų, kad užsivedę putinoidai (antropoidų atmaina) tiesiog negali būti nugalėti. Jiems Niurnbergas-2 neįmanomas.
Bet palyginkim analogišką teiginį: „Nugalėtojai nekalti.“ Sutinkam?
Steigiant tribunolą, į šiuos elementarius klausimus vertėtų atsakyti iškart.
Ir pasikonsultuoti su dykrų mąstytojais, kuriems arba per kuriuos kalba Šventoji Dvasia.