JAV 1940m. Deklaracijos apie Lietuvos Valstybės tęstinumą
Minėjimas Vašingtono aikštėje, Vilnius, 2021-07-22
Labai gerbdami tuometį JAV Valstybės sekretorių, paskelbusį Jungtinių Valstijų principinį požiūrį į Lietuvą ištikusią tragediją, net vadindami šį istorinį dokumentą Sumner Welleso deklaracija, nepamirškime, jog tai nebuvo asmeninis pareiškimas. Valstybės sekretoriaus pareigas ėjęs S.Welles veikė JAV mandatu ir jo žodžiai buvo JAV žodžiai.
Kad sovietų agresija, okupacija, aneksija nepripažįstamos, kad Stalino, pagal sutartį su Hitleriu, primesta Lietuvai ir pasauliui padėtis Baltijos regione yra neteisėta ir laikina - “forsmažorinė” – šie postulatai ir jų teisinės pasekmės turėjo didžiulę reikšmę daug kam.
Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms (nežinia, kiek Suomijai) tai reiškė, kad ir toliau jos egzistuoja teisiškai ir su neatimamu suverenitetu.
Europai ir demokratijų pasauliui tai reiškė, kad kariškai silpnesnių valstybių užgrobimai su žemėmis ir žmonėmis nebus pripažįstami kaip legitimūs, teisėti žemėlapių pokyčiai. Todėl jie laikini ir visur tokie pat laikini, kaip Lietuvos Respublikos užgrobimas 1940 metais.
JAV deklaraciją tada paskelbė valstybės sekretoriaus pareigas ėjęs Sumner Welles, vykstant Antrajam pasauliniam karui, kurio dalis buvo Lietuvos okupacija; ir jau ši deklaracija klojo pagrindus pokario pasauliui. Šis, kaip matome, vargingai ir skausmingai tebekuriamas.
Taip vargstama todėl, kad naujojo tarptautinės teisės pasaulio kūrėjais pripažįstami ir jos griovėjai, laužytojai, žemių plėšikai.
Tai paradoksalu, tačiau principai lieka, pacta sunt servanda, ir Krymas tebelieka Ukrainos žeme tol, kol suvereni Ukraina nenutars kitaip. Lietuvos likimas čia pamokantis, ir mes esam dalis to sunkiai kuriamo demokratijų pasaulio. Išvien su JAV.
Ši agresoriams neperspektyvi padėtis jau darosi suvokiama ir Maskvoje, vagiančioje okupuoto Krymo archeologinius turtus, o vis dėlto pradėjusioje siūlyti per savo aukštą įgaliotinį Ukrainos reikalams, kad jei Ukraina pripažintų Krymą Rusijai, tai ši galėtų nesipriešinti Ukrainos narystei ES ir NATO. Biznis yra biznis.
Ką mums dar sako vadinamoji Sumner Welleso deklaracija?
Lietuvai tebepriklauso ne tik Suomių įlankos dugne besiilsintis karo laivas „Antanas Smetona“. Jo iškėlimą turėtų finansuoti II–ojo pasaulinio karo sukėlėjai, Rusija ir Vokietija.
Lietuvai priklauso ir mūsų kapitalo įnašas Tautų Sąjungai, kurį po okupacijos neteisėtai išsireikalavo Stalino imperija, o Ženevoje tada, deja, nebuvo Sumnerio Welleso. Tad pabūgę Tautų Sąjungos paveldo tvarkytojai (jau įsteigus dabartinę JTO) atidavė Lietuvos turtą Stalinui. Tačiau bylos tuo nesibaigia.
Lietuvai, t.y. Lietuvos žmonėms priklauso ir jų indėliai, kuriuos pasigrobė „ Sberbankas“, bausdamas Antrąją Lietuvos Respubliką už atkurtą nepriklausomybę.
Bankų gangsteriai iš Maskvos jau anksčiau, 1940 m. apiplėšė, išgrobė visus Lietuvos bankus. Jų tarpe ir Žydų banką. Ar jo turtas turėtų grįžti Lietuvai, ar Izraeliui, galėtų būti draugiškų derybų objektu prieš rašant bendrą laišką dabartinei istorija besidominčiai Rusijos valdžiai.
Visi tie dalykai kyla iš okupacijos nepripažinimo, tad pirmiausia iš JAV 1940 m. deklaracijos ir iš Antrosios Respublikos pamatinių dokumentų.
Gerbkim save ir demokratijų pasaulį, teisės pasaulį, už kurį toliau kovojame.
LRT.lt,2021-07-28