Vytautas Landsbergis LRT laidoje „Daiktų istorijos“, 2021-02-11
Vedėjas Stasys Pilinkus: Lietuvoje gailestingąsias seseris ima rengti 1876 m. įkurta Raudonojo kryžiaus draugija. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, gailestingųjų seserų prireikė tiek daug, kad imama šauktis savanorių merginų ir moterų.
Ona Jablonskytė – kalbininko Jono Jablonskio dukra, būsimoji žymi akių gydytoja Lietuvos Respublikoje ir būsimojo Lietuvos Atkuriamojo Seimo pirmininko prof. Vytauto Landsbergio mama. Ji buvo viena pirmųjų altruisčių, 1915-aisiais pasiryžusių eiti savanore gailestingąja seserimi į frontą. Onutei buvo 20. Savanoriauti karo lauko ligoninėje ją, Petrogrado Moterų medicinos instituto studentę, pakvietė kitas Petrogrado lietuvis, Rusijos imperijos Valstybės dūmos narys Martynas Yčas. Beje, kaip pasakojama, žaviajai Jablonskių Onytei jautęs daugiau negu draugiškus jausmus.
Vytautas Landsbergis: Buvo garbė, nes tą ligoninę globojo caro sesuo kunigaikštytė Tatjana, žinoma savo didžiule labdaros veikla. Tad patekti į tokią ligoninę, tokią tarnybą buvo ir tam tikro prestižo dalykas. Ji nuėjo žinodama, kur eina, ir išvažiavo į frontą. Fronte pateko į tokią išmėginimų situaciją: rusų kariuomenė traukiasi, sunkiai sužeistų negali pasiimti, juos reikia palikti priešo malonei. Bet kas nors iš medicinos personalo su jais turi pasilikti. Negali būti įsakymo – tu pasilik, vėl savanoris pasilieka. Gal ne vienintelė, bet ji buvo ta savanorė, kuri pasiliko slaugyti sužeistųjų ir kartu su jais sutikti situaciją, kai ateis priešas. O kaip priešas juos traktuos – galėjo būti ir labai žiaurių dalykų: čia tokios jaunutės mergaitės, ateina kareiviai, kurie daro ką nori... Tad ji prisiėmė labai didelę riziką. Niekad apie tai nepasakojo. Žinojau, kad ji turi apdovanojimą, kartais ir parodydavo, arba tiesiog žinojau, kad yra toks Šv. Georgijaus ordinas. Vėliau savo gyvenime ji labai daug kam padėjo, net pavojingose situacijose. Ir vokiečių, ir sovietų okupacijoj slėpė savo namuose žmones. Turėjo vieną labai paprastą posakį, kai kas nors dėkodavo: „Tu tą išgelbėjai, savo siuntiniais išgelbėjai gyvybę Petrui Klimui Sibire“ ir taip toliau. Ji sakydavo: „O kas čia tokio? Kas čia tokio? Reikėjo ir padariau, nėra apie ką kalbėti“.
Ved.: Prisiminimų apie išbandymus, dirbant gailestingąja seserimi, Landsbergių šeimoje turėjo ir dvi tėvo seserys, Pirmojo pasaulinio karo metais irgi vienos pirmųjų savanorių.
V.L.: Teta Jadvyga, arba vaikiškai vadinama teta Jaga, kažkada man papasakojo apie atvejį, kai dirbdama gailestingąja seserim, išgelbėjo gyvybę lietuviui karininkui, kuris buvo caro kariuomenėje ir karo ligoninėje su baisia mirtna liga, kuri vadinosi karbunkulas – besiplečiantis pūlinys, užnuodijantis ir kraują. Ji tiesiog iščiulpė tuos pūlius iš kaklo. Visą siaubingą karbunkulą iščiulpė, jis pradėjo kvėpuoti ir liko gyvas.