2021-02-16
(Įrašyta iš Signatarų namų balkono)
Tebus čia kalbelė dar vienai Vasario 16-tajai
Mielieji žmones. Pradžiai šiek tiek naujienų. Sumąsčiau ir parašiau prieš Sausio 13-tąją laišką M. Gorbačiovui. Tada, aną sausio 13-ąją, buvom susitikę. Dalyvavo Loreta ir jos broliai.
Galų gale senatvėj supratau situaciją: aš priekaištauju prokurorams, kad 30 metų nesikreipė tiesiai, bet ir pats neparašau. Kodėl?
Todėl dabar tas mano laiškas guli Maskvoje dviem pavidalais. Bent vienas jų adresatą pasieks, tikriausiai pasiekė. O kol atsakymo vis dar nėra - žmogus mat galvoja, - pasidalinsiu tuo laišku su jumis.
Michailai Sergejevičiau,
Ateina žmonių žudynių Vilniuje 1991 m. sausio 13 d. trisdešimtosios metinės.
Mudviejų laikas baigiasi, bet dar galima suspėti palengvinti sielą. Jūsų biografas Andrejus Gračiovas apklausė dalyvius V. Kriučkovą, B. Pugo ir D. Jazovą ir aprašė padėtį, kai Jūs, po daugkartinio jų spaudimo, nusileidote ir davėte sutikimą panaudoti kariuomenę prieš beginklę Lietuvą. Rezultatai žinomi.
Jus galima net suprasti tuometėje situacijoje, bukų jėgos viršininkų ir partinių melagių apsuptyje, bet neprivalu likti nuodėmėje ir netiesoje. Net šiandien Jūs dar galite tarti žmonėms apie savo silpnumo klaidą ir apgailestavimą našlėms ir našlaičiams.
Su šiuo linkėjimu
Vytautas Landsbergis
iš Lietuvos
(2021-01-11)
Tiek žinių apie baisiojo nusikaltimo bylą ir draugą Gorbačiovą. Gal dar atsilieps, jei nėra visiškas belaisvis.
Mes turim gerokai pasikalbėti su jumis visais, kurie susirinkote. Čia nebloga vieta.
Įsivaizduoju, pilėnai, kad matau dar kartą iš balkono, kiek daug jūsų klausotės.
Bet kadangi vėl turiu progą tarti žodį Vasario 16-osios tautai, pasakysiu ir šiemet, kaip matau padėtį.
Gyvename, kaip žinia, ugnikalnio papėdėje, o burbuliuojantis sovietinis ugnikalnis - tai planetos furunkulas, pūlinys ir gangrena vienu metu, ir kaip tik dabar aktyvumo stadijoje.
Kad būtų aiškiau - ugnikalnis yra sovietų komunos paveldas, didysis politinis durdomas. Kadaise dengęs šeštadalį žemės sausumos, net svaigęs nuo savo masto, agresyviai pūtęsis valdyti viską, dabar jis karščiuoja, nes pakraščiai nori būti savarankiški ir sveikti.
Ir Ukraina nori būti savimi, ir Kaukazo nebesuvarys į paklusnų gardą.
Bet furunkule vis dar persekiojami mąstantys žmonės ir klesti smurtas, agresija, patyčios. Sunku neužsikrėsti ir kaimynams, o vis dėlto stenkimės karantinuotis. Matykim simptomus ir signalus. Furunkulo signalai - gana baisūs. Kai kur išties panašūs į politinį durdomą. Juokinga ir baisu tuo pat metu.
Antai chroniškosios ligos tyrėją Navalną viešai nuodija specialiais kremliniais nuodais, o stebuklingai išgelbėtą vis tiek teisia, kam liko gyvas. Į patyčių „teismą“ arba į gatvės protestą atėjusius pasižiūrėti normalių šalių ambasadorius išveja iš Rusijos. Kam žiūrėjo spektaklio, tuo žiūrovo žiūrėjimu kišdamiesi į teatro vidaus reikalus!
Istorikams virš galvų pakabino dalgį, kad žinotų, kokia bausmė laukia, jei darys išvadas kitokias, negu reikalauja Kremliaus politinė akademija. Sutarties su Hitleriu nebuvo, ir mauči, boba, tuoj gausi į dantis! (Čia iš Žemaitės raštų.) Užčiaupk savo kvailą mordą, švelniau sako „istorijos“ deržimorda.
Ir masinio Rasėjos mulkinimo priemonėse - pažabotose medijose - tvarka bus! Jeigu faktų tiesa naudinga „užsieniui“, tai šalin užsienio agentus!
Teisininkams, kurie tiria sovietų nusikaltimus, pasakyta ne juokais: jei darysit kaltinamasias išvadas kitokias, negu jau nustatyta Kremliuje, būsite patys teisiami. - Kokiu pagrindu? - Ogi pagal naująjį durdomo „įstatymą“, iš tikrųjų „nustatymą“ papūgoms kartoti kas kaip neva buvo, ko nebuvo. Stalino sandėrio su Hitleriu nebuvo, nes jiems nepavyko asmeniškai susitikti. Kiekvienas kūrė „socializmą“ savaip, o pavergtas tautas traktavo kaip mėšlą, trąšą. Ir draugas Stalinas tai darė teisingai, sovietijos bei žmonijos labui, tik Hitleris pirmas jį užpuolė išdavęs draugystę. Sovietija, galų gale, išardyta neteisėtai; todėl žemes ir tautas reikia teisėtai susigrobti atgal. Tam šventam tikslui trukdo blogosios Vakarų sąjungos, į kurias ir Lietuva neva be reikalo įstojus. Todėl šalin Europos Sąjungą ir NATO! O neklaužadai Lietuvai buvę valdovai užtaisė keršto Astravą.
Kam ukvata, kiekvienas gali čia prisidėti postalininėmis arba postalinėmis pastalės pilosopijomis. Tad ir Lietuvoj. Užsivedančių nestoka.
Bet pavojingiausia, kai griūna imunitetas - dorovė. Joje matykim ne taisyklių rinkinį, o daugiau ką. Žmoniškumas ir susipratimas, kas žmogui dera ir dora - o kas nedora; kaip elgtis padoru, o kaip nepadoru. Plovyklos dirba, kad būtų išplauta net žmoniškumo pagrindai, tebus ten kuo labiau užpilta abejingumo ir žvėriškumo.
Štai čia turi būti mūsų pagrindinis frontas. Mokyklose mokyti žmoniškumo.
Atgimimo laikais, kai norėjom, kad žmogus žmogui būtų brolis ir sesuo, nuskambėdavo Kęstučio Genio eilės: „Lietuva - tai sąžinė“. Kai nūnai sąžinė tampa - arba jeigu taps - nusenusi atgyvena, neturėsim nė Lietuvos.
Aš noriu, kad ji dar būtų, todėl kalbu. Neėsk tėvynės, nebūk jos virusas ir parazitas.
Kalbėkite ir jūs, pilėnai, nors ir suvargę rūpesčiuose, bet kalbėkimės apie svarbiausius dalykus. Kaip bažnyčioj, į kurią juk neateinama kortomis palošti arba kaimyną apdergti.
Ateikime vieni pas kitus pirmiausiai paremti, pagelbėti. Jei paspirsi artimą, kad pasijuoktum, tai tavo koja nudžius, bet svarbiausia - nebūsi panašus į žmogų.
Dieve, padėk mums nenužmogėti.