Vilniaus mūšiui - 30 metų
Kalba virtualiame Sausio 13-osios 30-mečio minėjime Lietuvos Respublikos Seime
2021-01-13
1990-ieji buvo lemiamieji, kai pavergtos tautos ir atkuriamos demokratijos kilo atsikratyti komunizmo diktatūrų. Ypač - didžiosios. Europoje pagrindinė ir įsisenėjusi nelaimė buvo raudonoji imperija SSRS.
JAV prezidento Ronaldo Reigano taikliu apibūdinimu - „blogio imperija“; o dar teisingiau būtų - ligi šiandien - matyti joje Melo imperiją. Žinoma, ir atviro, ciniško smurto. Karų ir grobimų valstybė. Tokia ji, deja, ir liko.
Sovietų Sąjungą valdė komunos (SSKP) klikos ir KGB konglomeratas. Kagėbynas buvo armijos dalis, bet kontroliavo, valdė ir armiją. Jų tikslas, armijos generolų ir šnipų bei teroristų tikslas, buvo išlaikyti Stalino užkariavimus, nesitraukti už Molotovo ir Potsdamo sienų.
Pagal šią neoficialią doktriną SSRS turėjo būti išsaugota su visais žemėlapy raudonai nudažytais užgrobimais. Tad su Baltijos šalimis, nekalbant jau apie Ukrainą ir Užkaukazę.
Planą nubrėžė paskutinio SSRS laikotarpio kompartijos ir KGB vadovas Jurijus Andropovas, o jo globotinis, Michailas Gorbačiovas, buvo paskirtas tai atžagareiviškai misijai pridengti.
Lietuvai teko sava istorinė misija: sulaužyti šią apgaulės ir smurto doktriną.
Raudonoji melo imperija lūžo Lietuvoje.
Lietuva buvo pirmoji tarp sovietų kolonijų, kurioje kilęs išsilaisvinimo sąjūdis laimėjo demokratinius parlamento rinkimus, ir žmonių įgalioti atstovai vieningu balsavimu paskelbė atkuriamą nepriklausomą valstybę. Tuo prasidėjo nauja demokratinės visuomenės statyba - ne pagal sovietų okupacijos primestą diktatūrinę tvarką su save pasistatančiais, pasiskiriančiais viršininkais.
Toliau būdavo viskas aišku: aš viršininkas, o tu - kvailys.
Lietuva nenorėjo ilgiau klausytis tokių minčių iš Kremliaus bokštų, nes jas dėstė būtent piktas kvailys. - Ne, tvarkykis pas save, kaip nori, o mes nesam tavo dvaras ir baudžiauninkai. Gyvensim pagal laisvų tautų tvarką, kurios vardas demokratija.
Lietuva pasakė - esame sau žmonės, ne jums; mūsų valdžia yra pati laisva tauta, kuri išsirenka laikinus valdymo pareigūnus. Vienas jų pagal atkuriamos suverenios šalies Laikinąją konstituciją buvo išrinktas Aukščiausiuoju valstybės pareigūnu. Jis teikė parlamentui tvirtinti Lietuvos vyriausybę ir aukštuosius teisėjus, atstovavo Lietuvai tarptautiniuose reikaluose, pasirašydavo parlamento - AT - priimtus įstatymus. Jų jau niekas neprimesdavo valdovo įsakymu iš užsienio, iš Maskvos.
Tai buvo nepriklausomybė, nepriimtina užkariautojams; tad už ją reikėjo kovoti nuo pat pirmųjų džiaugsmo dienų, pradedant Kovo 11-ąją. Ir šiai antai pavasarį suėjo 30 metų.
Imperija įniršo, gasdino ir baudė, bet nepalaužė. Vis dėlto atėjo diena, kai Sovietų Sąjunga pasiuntė prieš Nepriklausomą Lietuvą savo kariuomėnę.
Tai 1991 sausis ir jo 13-osios dienos - dar nakties - kulminacija. Beginklių piliečių, ginančių savo laisvę, susirėmimas su svetima kariuomėne: tankais, kulkomis ir sprogmenimis žudančia Lietuvos žmones.
Beginkliai laisvės gynėjai su savo vadovais atsilaikė, o užpuolikai užspringo. Tokia buvo mūsų pergalė Vilniaus mūšyje už daugelio tautų laisvę.
Tai trumpasis kursas.