Prieš pat švilpuką
Ar matėte, kaip krito lemiamas tritaškis? Kartu su švilpuku!
O šis – atsimušė į lanką... ir nepakartosi. Jau po švilpuko.
Išeina liudininkai. Kada išėjo Vytautas Dambrava?
Kas užfiksavo, ką dar būtų papasakoję sukilėliai Juozas Kazickas, Kazimieras Žoromskis?
Ar užrašytas visas Valdo Adamkaus liudijimas? Juk jo kartos aušrokai paaugliai buvo ką tik matę Birželio sukilimą. Kaip jie dalijosi mintimis, ką svarstė? Jau patys rinko ginklus, rengėsi savo sukilimui – vos po kelerių metų...
Deja, ir aš neišklausinėjau savo brolio daugelio dalykų. Kaip ir jo draugų Andriaus Kurkausko, Vytauto Mačiuikos.
Rimantas Dirvonis ( iš Dirvianskų giminės) atėjo šiemet naktį prieš išvykdamas atgal į JAV ir pradėjo pasakoti apie sukilimą. Apie savo, paauglio, žvalgybą Ąžuolyno pakrašty, kur buvo Raudonosios armijos ginklų sandėliai. Ar jau gali sukilėliai pulti birželio 22-osios naktį, nors tik plikomis rankomis? Beginkliai, tad būtent reikia ginklų!
Susitarėm (!), kad užrašys, aprašys. Bet gal Vidmantas neistorikas yra užrašęs?
Laikrodžiai eina.
Rimutei tuoj šimtas. Dar puikiai daug ką atsimena, atpažįsta fotografijose, bet ne kiekvieną. Turėjau krutėti anksčiau.
O jūs, visi mes, labai užimtieji labai svarbiais reikalais?
Dabar galvotrūkčiais rinkimai, kiti virusai. O tiems, kurie ateis, ar bereikės faktų, atsiminimų, istorijos tiesos? - Jei po amžių kada, – atsiduso Maironis.
Vaikinai, mano amžiaus ir kiek jaunesni, raitokitės rankoves: dar turime darbų.
Dar turime suveikti prieš nuskambant šaižiam Teisėjo švilpukui.
Ir žiūrovai – penkiasdešimtmečiai vaikėzai bei pusmergės. Kiekvienoje šeimoje, kur dar kruta dūmoja užsilikęs senolis. Močiutė tikrai rūpinasi.
Kalbinkite, užrašykite.
LRT.lt, 2020-10-05