KUR MES VISI BUVOME?
Ne pirmi metai, vis akivaizdžiau kylant Astravo monstrui ir dar keturgubo jo padidinimo grėsmei, įpareigotieji veikti, o neveikiantys griebiasi ne savo galvų, bet puolamosios retorikos. Taip, nieko rimtai nedarome, bet kodėl anksčiau jūs nedarėte? O kadangi ir jūs, ir pirmiausiai esate kalti, tai mes nė nesipriešinsime, mat jūs kažkada neįžvelgėte ir nesipriešinote.
Tai būtų panašu, jei kas anuomet, sugrįžus sovietams, ragintų LLK Sąjūdį nesipriešinti sovietizacijai, kapituliuoti, kadangi jau 1940 m. Vyriausybė tinkamai nepasipriešino Sovietų Sąjungos invazijai. Pasiteisinimų visada galima rasti, jei tik pats savo neveiklumą pateisini. Tą, kur prieš 10 metų" jūs" buvote, siūlau pakreipti kitaip: kur mes visi buvome tuos 10 metų, kai Kremliaus valdovas jau bedė pirštu į žemėlapio vietovę prie pat Vilniaus ir įsakė: čia! "Mes" -- tai ir premjerai, ministrai, ir prezidentai.
Nėra kitos išeities gynyboje prieš nuožmiai prievartaujantį politinį branduolinį agresorių, tik viena: būkime "mes", kurie dabar veikia sutelkta kryptimi -- Lietuvos apsaugai nuo tariamos lemties nuolankiai gultis po
Maskvos-Minsko padaru prie Astravo. Tai ne tik įmonė, tai pavergimo politika.
Mes galime pasipriešinti, jei būsime MES.
Lrt.lt, 2020-06-06