Į dar vieną kontraversišką Tomo Venclovos aiškinimą, kokie lietuviai netikę ir kokių klaidų praeityje ir dabartyje yra padarę, atsiliepė įvairūs komentatoriai. Tai įdomu ir reikalinga. Rugpjūčio 6 d. „Bernardinai“ išspausdino dar vieną atsiliepimą „Jūs visi nuliai, vienetai tik mes“, kuriame T. Venclovos pasisakymas atrodo lyg pretekstas specialiam išpuoliui. Šio esmė ir taikinys – vieno buvusio 1941 m. Laikinosios Vyriausybės ministro apkaltinimas žydų genocidu. Jis mat suprojektavęs Kaune žydų getą.
Nevengiantiems žinoti: architektui V. Landsbergiui-Žemkalniui Vilniaus ir Kauno žydai liko dėkingi už gelbėjimą ir slėpimą, o jo žmona, akių gydytoja Ona Landsbergienė, po mirties apdovanota Jad-Vašem „Pasaulio teisuolio“ žymeniu bei Žūvančiųjų gelbėjimo kryžium. Šį Lietuvos apdovanojimą atsiėmė pats architektas. O Kauno getą 1941m. vasarą, vykdydami vokiečių karinės valdžios įsakymą, įrengė viceministras architektas V. Švipas ir komendantas J.Bobelis. Tiek žinių.
Architektas V. Landsbergis-Žemkalnis nuo 1939 m. pabaigos ligi 1944 m. pavasario projektavo tik Vilniuje. Vienintelė išimtis – koplytėlės projektas Kačerginėje, įgyvendintas tik prieš 10 metų.
Ką dar matau aptariamos buv. Seimo nario A. Sakalo publikacijos fragmente apie tą trumpalaikės vyriausybės ministrą? – ogi seną draugų Slavino ir Petkevičiaus šmeižto liniją ir tą pačią aklą neapykantą. Šiam jausmui tiesos nereikia, kaip tik priešingai. Kadangi mano iškelta byla dėl tėvo garbės , kad būtų paneigti bjaurūs jo atminimą žeminantys „Durnių laivo“ prasimanymai, po septynerių metų kaip tik eina prie galo, tad gal ir A. Sakalo išpuoliui parinktas neatsitiktinis laikas.
Publikuota: www.bernardinai.lt, 2010 08 07