Atsakymėliai ir atmintis

Kai kurie sako, kad prie įžymių datų, kurias verta prisiminti rugpjūčio mėnesį, priskirtina ir rugpjūčio trečioji. Neva tą dieną Lietuva „pasiprašiusi“ į SSRS... Ko gera, čia iš Laisvės alėjos klausimėlių bei atsakymėlių. Teisingesni atsakymai – ne atsakymėliai – būtų tiesiog žinojimas, kaip kas klostėsi.

Taigi 1940 m., Stalinui vykdant susitarimus su Hitleriu, į Lietuvą įriedėjo sovietų tankai. Okupacinės valdžios įsakymu vietinė neteisėta sovietų ambasadoje sudaryta „liaudies vyriausybė“ paskelbė nedelsiamus „liaudies seimo“ rinkimus, kad šis NKVD ir kompartijos kabinetuose parinktas nekonkurencinis sambūris liepos 21 d. atsisakytų Lietuvos valstybės, visą jos žemę atiduotų kitai valstybei – Sovietų Sąjungai, be abejo, su žmonėmis. Tad jeigu kas nori švęsti ar minėti anas permainas, tegu džiūgauja birželio (ne 14 dieną!) ir liepos mėnesį. Rugpjūčio 3 d. nebe Lietuva, o Sovietų Sąjunga įformino naują politinį žemėlapį – Lietuvos suvalgymą. Vietoj valstybės liko limitrofas – imperijos kariuomenei reikalinga provincija. Beje, SSRS jau nuo 1938 m. buvo spausdinami kariniai žemėlapiai raudonarmiečiams ir štabų strategams, kur Lietuva, Latvija ir Estija žymimos kaip sovietinės socialistinės respublikos. Avansu! Maskvoje tūnojęs Angarietis jau galėjo tuo pasigrožėti, o Sniečkus su Paleckiu galimai nieko nežinojo. Tiek žinių apie aną Lietuvos komunistų partijos – apie 400 žmonių – troškimą ir įsakytą „pasiprašymą“ nebeturėti savo europietiškos, kad ir „smetoniškos“, valstybės, tik sovietinę koloniją. Didysis Stalinas sutiko patenkinti šį liaudies (LKP) troškimą, ir jo galutinis grybšnis nuo tada per visą melo epochą raudonuose kalendoriuose būdavo datuojamas rugsėjo 3-ąja.

Lenkija tuo metu neegzistavo, tad jokių pavojų, kad pakartotinai atplėš Vilnių, negalėjo nė būti. Kas kita – Klaipėdos krašts, kurį Hitleris jau buvo atplėšęs 1939 m. pavasarį ir prijungęs prie savo imperijos. Jeigu (čia tiems, kuriems patinka „jeigu“) abu diktatoriai socialistai būtų toliau sutarę valdyti pasidalytą Europą, o nesusipjovę tarpusavy, tai nauja valstybinė draugystės siena tarp nacionalsocialistų Vokietijos ir „socialistinių“ sovietinių „respublikų“ Sąjungos būtų ilgėliau likusi nubrėžta tiksliai tarp Klaipėdos krašto ir likusios Lietuvos dalies.

Rugpjūčio mėnesį daug Europos šalių prisimins būtent 23-ąją kaip nacionalsocializmo ir bolševizmo aukų atminimo dieną, tad nekiškit, draugai, savo rugpjūčio 3-iosios nelyginant mažos torpedos. Kas kita, kad verta būtų prisiminti 1939 m. rugpjūčio 31-ąją, kai Maskvoje skubiai ratifikuota draugystės ir paramos sutartis su Hitleriu. Sekančią dieną abudu jau galėjo pradėti karą. Iš pradžių – prieš Lenkiją. Toliau vis gražiau. Suomija, Vakarų Europa, Baltijos valstybės... Paryžių ir Lietuvą ėmė sinchroniškai. Galbūt prognozavo, kad Lietuva gali priešintis.

Skirta: "Kauno dienai", 2010.08.18