Nepavyko?
Krikščionybei slopstant dėl sielų silpnumo, įsivyrauja lėkštas ir trumpas beprasmizmas.
O kaip regis moralinė dabarties dominantė?
Gudri niekšybė eina prieš baimingą, ergo, Bailų protą. Bijai, esi kaltas.
Tai „trečiasis“ arba Paskutinis Pasaulinis. (Karas! – jei patinka.)
Jį ir laimi totali niekšybė, aršiai kovojanti už savo būvį – išlikimą – sau būtinąją pergalę.
Atmesta ji sunyktų, išnyktų, todėl veda totalinį karą, kad liktų žemėj viena ir viešpataujanti.
Melo ir žiaurumo viešpatija. Tokia perspektyva, dvikojų prerogatyva.
Kur opozicija?
Prieš 2000 metų apreikštoji, būrelio suvoktoji Meilė pasakė: „Aš esu tiesa.“
Aš. Apie save.
Kitos tiẽsos – netiesa. Didžioji netiesa. Tūkstančiais pavidalų.
Ji kausis iki paskutinio (niekšelio?), niekins ir naikins disidentinę būtį - meilę.
Gimstantį ir vis dar galimai vos beužgimstantį žmogų.
O juk tebesapnuoja žvėrį savyje. Tai regimi signalai. Žvėris nepasiduos, jam tai būties, egzistencijos klausimas.
Pirmiausiai, broli, amputuok širdį.
Masinio naikinimo ginklas – nūnai pirmenybių pirmenybė.
Ten koncentruojamas visas bemeilis, pūvantis techno-žmogystų intelektas.
Naikintojai giriasi – eina pagyrų varžybos, kiek kartų aš galiu tave (= save) sunaikinti. Tris tūkstančius kartų tave – prieš tai, kai tu tūkstantį kartų sunaikinsi mane. Arba sykiu – vienu ypu. Beprasmizmo ideologijų viršūnė.
O juk tai ne vienkartinis ginklas. Jis apyvartoje visą laiką. Užmiršk apie laiką.
Mūsų vadinamoji istorija – tik vienas Apvaizdos mirksnis.
Muselės kris – kritimas vyksta – nes pasirodė nevertos gyventi.
Iškrisime, pasirodę neverti. Pabuvome.
Deja, neverti gyvybės ir meilės dovanos.
Paskutinė musė iškrisdama zys labai garsiai: aš buvau teisi, aš laimėjau!
Planeta skries toliau.
Ji ir turėjo būti tik vabzdžių planeta.
Eksperimentas įmesti žmogų, regis, nepavyko.
Nelaimingasis nekenčia savęs, trokšta išnykti. Iš čia ir mirties kultūra. Aistra naikinti.
Joje tebesidairom kelio.
Vis dar tamsoje. Lyg Mokytojas, kurį toliau baudžiame, nė nebuvo atėjęs.
Bernardinai.lt, 2019-01-02