Skandalų skeveldros keis politinį peizažą
Tadas Ignatavičius, Vytautas Bruveris, lrytas.lt, 2016-10-11
Politinė švytuoklė Lietuvoje toliau nenumaldomai šėlsta. Iš opozicijos apkasų pakilo konservatoriai, kartu su jais į priekines linijas įsiveržė ir „valstiečiai-žalieji“, o tikrų ar tariamų skandalų sprogdinami valdantieji priversti kelti baltą vėliavą. Maždaug pusė iš 2,4 milijono balsavimo teisę turinčių piliečių dalyvavo Seimo rinkimuose. Dauguma rinkėjų nusprendė, kad dalis dabartinių valdančiųjų turi bent ketverius metus pailsėti nuo valdžios, o dalį visai nubloškė iš didžiosios politikos. Po partijų nesėkmių apie atsistatydinimą jau paskelbė „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ vadovai Valentinas Mazuronis bei Rolandas Paksas, į krūtinę mušasi socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius.
Kas nulėmė, kad dešimtys dabartinių parlamentarų po pirmojo rinkimų turo jau priversti galvoti apie kitokią veiklą ar netgi Darbo biržą? Ką apie rinkimus ir jų atstovaujamų politinių jėgų parodytus rezultatus mano trijų skirtingai pasirodžiusių partijų garbės pirmininkai Vytautas Landsbergis, Aloyzas Sakalas ir Viktoras Uspaskichas?
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis mano, kad partijai vadovaujantis jo anūkas Gabrielius Landsbergis jau galėtų susidoroti ir su premjero pareigomis.
– Po balsavimo sakėte, kad tikitės doresnių žmonių ir geresnės politikos. Reikėtų suprasti, kad su tais, kurie iki šiol buvo valdžioje, to nepavyko padaryti? – iškart po Seimo rinkimų, bet dar nepaaiškėjus jų rezultatams „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Renkam Seimą“ vedėjai Daiva Žeimytė ir Marius Jančius paklausė V. Landsbergio.
– Jiems nepavyko padaryti. Manau, kad jie labai norėtų ir toliau tęsti tą pačią vadinamą pragmatinę, prasilaikymo politiką. Mes matome, kad Lietuva yra ant labai didelių iššūkių ribos, galbūt smūgių.
– Ar įsivaizduojate konservatorių ir socialdemokratų koaliciją?
– Reikėtų kalbėtis – socialdemokratai yra įvairūs. Mūsų pusėje irgi yra įvairių žmonių, galbūt jie mažiau įvairūs, turintys daugiau bendro vardiklio negu ten.
– Ar jums neatrodo, kad su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gali būti sudėtinga dirbti?
– Žiūrint, nuo kurio taško pradedam eiti. Norėčiau, kad tas taškas būtų valstybės ir žmonių interesas, o ne partijos interesas atsisėsti prie svertų ir srautų. Tai visiškai turėtų būti atmesta. Mums turėtų rūpėti, o mūsų pusei tai rūpės, valstybės vairavimas visų bendrai naudai, o ne savo partijos, koalicijų naudai, pasidalijant ministerijas – tau duodam pelningesnę, sau pasiimam „biednesnę“. Tai išsigimimo požymiai.
– Kalbate filosofiškai. Filosofuoti galime, kiek norime, bet juk žinome, kaip išsidalijamos kvotos.
– Gali būti ne vien tuščias filosofavimas. Jeigu būčiau tokių pokalbių dėl galimos koalicijos partneris, į pirmą vietą iškelčiau programinius dalykus ir tikslus – kokios norime visuomenės. Nes yra pavojaus zona.Yra didžiuliai egzistenciniai pavojai – girtuoklystė, išsigimimas ir Astravas. Ar mes susivienijame gintis, ar laukiame – gal „praneš“?
– Su kuria partija konservatoriai negalėtų būti koalicijoje?
– Ne apie partijos pavadinimą kalbama, ne apie vieną kitą žmogų, kuris mane, sakysim, šmeižė, plūdo, melavo. Norėčiau, kad jis atsiprašytų. Bet nesvarbu. Aš nesu partijos pirmininkas, galiu pabūti stebėtojas, tegu kas nors tvarkosi. Čia ne tas klausimas, su kokia partija, bet su ką galvojančiais žmonėmis, ką jie turėtų pasakyti dėl tų dviejų problemų. Taip pat klausimai – Europos ateitis, Europos Sąjunga.Dabar labai madinga peikti ES ar net atmesti ją – o, britai nuėjo į šoną, tai gal ir kitiems reikia mėtytis į šonus. Mūsų partija visiškai tam nepritartų ir nepritars.
– Liberalų sąjūdžio skandalas labai padėjo konservatoriams. Nemažai žmonių, kurie nuolat balsavo už liberalus, rinkosi konservatorius. Gabrielius Landsbergis galutinai nusprendė grįžti iš Europos Parlamento būtent po Eligijaus Masiulio skandalo.
– Manau, tai buvo interpretavimai. Jis žinojo, kad turi pradėti dirbti tik Lietuvoje. Jis dirbo ir ten, ir ten, bet jam buvo nuolat prikaišiojama, kad dalį laiko sėdi ten, nors turėtų būti čia.Tas skandalas tiesiog jį paskatino pasakyti. Jis padarė tą sprendimą ne todėl, kad jo nebūtų daręs. Buvo laiko klausimas.
– G.Landsbergis yra minimas kaip kandidatas į premjero postą. Kokia jūsų nuomonė?
– Jeigu minimas, tai gal kas nors apie tai galvoja. Jam tikrai užtektų geros valios, užtektų ir kompetencijos. Kompetencija tai nebūtinai žinoti, kokius dalykus medicinoje pritaikyti, nebūtinai daktaras turi būti ministerijos vadovas.Ministras pirmininkas nebūtinai turi būti visų sričių specialistas. Kompetencija vadovauti, sutelkti žmones, aiškiai kalbėti, duoti kryptis – aš manau, jis turi tų kompetencijų, be to, jam dar prieš akis ir brandos laikotarpis.