LRT laidoje „Pinigų karta“, 2016-01-13
Ved. Andrius Tapinas: Labas vakaras, čia - „Pinigų karta“. Mano vardas Andrius, man 38-neri. Sausio 13-ąją atsimenu kaip vaikas, kaip paauglys, kuris labiausiai nerimavo, ar jo tėtis grįš gyvas iš Lietuvos radijo ir televizijos. Čia – Jarlas Aleksandras, jam keturiolika, jis ta karta, kuri, be abejo, nepamena, patys nematė, kas vyko sausio 13-ąją. Ir Vytautas, jam 83-eji, jis šiek tiek dalyvavo Sausio 13-oje. Šįvakar yra speciali laida, skirta Sausio 13-ajai. Pabandysime pasiaiškinti, ar iš tikrųjų tai mūsų didžioji pergalės diena, ar už viską, ką esame pasiekę šioje valstybėje, galime atsispirti ir dėkoti būtent Sausio 13-osios gynėjams.
/.../
V.L.: Yra tokia liaudies daina: o mes čia stovėsim ir nedrebėsim ir visus pergalėsim. Taip ir įvyko. Dievas padėjo. Tu matei tokią fotografiją? (Rodo Jarlui knygą „Atpirkimas“).
Jarlas: Mačiau. Čia žmogus prieš tankus.
V.L.: O čia irgi žmogus prieš tankus. Čia kinų studentas. O čia – lietuvis, turbūt irgi studentas. Padėtis ta pati. Kai aš nuėjau naktį atsisveikinti su žuvusiaisiais, tai prie Loretos karsto turėjau sugalvoti, ką pasakyti. Palyginau jos žūtį, jos auką su Lietuvos pozicija, kur stovėjo Lietuva. Lietuva buvo kaip Loreta – mergaitė prieš geležinę mašiną. Bet Lietuva stovėjo ir nesitraukė.
Ved.: O mes pažiūrėsime pirmą reportažą.
/.../
V.L.: Sausio 13-oji buvo tam tikra viršūnė, egzaminas. Visa istorijos ligi tol. Žinoma, ir Kovo 11-oji - nepriklausomybės paskelbimas, ir po to tenkantys išmėginimai kaip energetinė ir visa blokada, gąsdinimai, žmonių grobimai.
Ved.: Pažiūrėkime dar vieną reportažą. /.../
V.L.: Lietuva nėra tik 25-erių metų amžiaus.
Jarlas: Suprantu, bet Lietuvos Respublika, dabartinė Lietuva yra 25-erių metų amžiaus. Ji egzistavo visada, nuo tada, kai žmonės jos žemėje pasirodė. /.../
V.L.: Mes tuos 25 metus turime atkurtą Lietuvos Respubliką, turime tęsinį. Pamatas buvo jau prieš tai padėtas. Todėl tie 25-eri metai yra proga apžvelgti, kuo mes galų gale skiriamės nuo sovietinės vergijos ir kur išėjome į laisvę visose srityse.
/.../
A.T.: Galvoju: turbūt Jarlas yra ir bus ta karta, kuri yra [Lietuvos] lietuviai, ir šiems lietuviams jau nebeklijuojamas buvusios sovietinės respublikos etiketė. Man, pavyzdžiui, kai nuvažiuodavau į užsienį, sakydavo: a, Lietuva, čia iš buvusios Sovietų Sąjungos. Ar per tuos 25-erius metus šalis jau nusiėmė tokios etiketės? Kaip galvojat?
V.L.: Iš dalies taip. Ne visur ir ne visame pasaulyje. Labai daug priklauso ir nuo mūsų pačių veiklos ne tik atskirose srityse, bet ir nuo mūsų ėjimo į viešumą ir savęs atnešimo - kaip Lietuva save pristato.
/.../
A.T.: Pergalės diena – Sausio 13-oji – atnešė dalykus, kuriuos naujoji karta galbūt supranta kaip savaime priimtinus. Tarkime, žodžio, išraiškos laisvė. Ar dar reikia jiems priminti, ar Jarlui natūralu, kad šioje šalyje tu gali kalbėti ką nori? Kad yra nuomonių įvairovė?
V.L.: Jie neturi su kuo palyginti. Bet aš tyčia keliu tokius bjaurius klausimus. Štai, įsivaizduok, kad R. Meilutytė plauktų su Rusijos vėliava. Nes kitaip jai neleistų.
A.T.: Mes turim puikių pavyzdžių: mūsų penkiakovininkė Rimšaitė. Ji pasirinko Rusiją.
V.L.: Ją papirko, pasiūlė pinigų, geresnes sąlygas. Nekalbėkim apie liūdnus dalykus.
A.T.: Bet yra tokių variantų.
V.L.: Visada yra, ir dabar bus. (Jarlui) Ar įsidėmėjai tą mergaitę, truputį vyresnę už tave, lyg iš tavo kompanijos – Rūtą Meilutytę, kuri skina laurus pasaulyje Lietuvai? Visur matoma Lietuva. Kai jos klausia, ji pabrėžia. Kai jai siūlo: tu pervažiuok į Angliją, ten gyvenk, plauksi ir laimėsi Anglijos garbei. Ji sako: ne, aš lietuvė, aš už Lietuvą plauksiu ir laimėsiu. Štai kaip reikia būti už Lietuvą.
/.../
Jarlas: Kaip profesorius įsivaizduoja Lietuvą, jeigu mes nebūtume ištrūkę iš narvo? Kokios būtų buvę represijos, koks gyvenimas būtų šiandien? Dabar neseniai atsirado daug naujų išradimų, ar jie būtų pritaikyti?
V.L.: Išradimų, apskritai visokių pasiekimų būtų daug mažiau, nes būtų tikrai mažiau energingų, naujų ir plačiai pasaulį matančių žmonių, kuriems viskas įdomu, kurie nori naujų dalykų ir patys jų išranda. Ir ne tam, kad pasigirtų, bet kad būtų geriau. Kad ir Lietuvoje būtų geriau. Kad mes kartu darytume šią šalį, taip pat ir žmonijos labui. Lietuva labai gabi, čia daug gabių žmonių, ypač tokių jaunų, kaip tu ar šiek tiek vyresnių. Jie eina, laimi tarptautines gudročių, išminčių olimpiadas. Lietuva gali būti labai graži, jeigu jos netrauks atgal į balą seni tinginystės, girtuoklystės, pavydo papročiai.