Žodis atsiimant garbės daktaratą, kalba Tbilisyje, Iljos universitete, 2011-12-10

Versta iš anglų k.

Iškilusis Rektoriau, kolegos!

Daugelis galėtų tarti, kad akademinė terpė, kuri apima mokymo ir mokymosi laisves, o kartu kūrybos dvasią ir jauną atradimų entuziazmą, yra geriausias laukas ir viltis gauti žadėtą puikų derlių.

Tai skamba kaip vyresniųjų viltis – tų, kurie nenori, kad pasaulis ir gyvenimas po jų būtų blogesni.

Ateikite, jaunieji gelbėtojai!

Bet ko mes linkime pirmiausia, tai būtų gyvenimo prasmė jaunose širdyse, visų sėkmingų ūkininkų, darbininkų, statytojų natūralios laimės garantija.

Statyti ir jaustis statytoju, tai jau visai netoli tos didžiausios gyvenimo prasmės, kai džiaugiesi savo šeima ir besišypsančiais, šūkaujančiais, triukšmaujančiais vaikais.

Tada esi ir savo šalies statytojas. Kad ji taptų geresnė, tu gali padaryti dar kai ką visų svarbiausia.

Mes ir mūsų šalys vis dar nešamės viduje kažkokį nelemtą SSRS paveldą. Tai tarsi nesuderinamas buvimas dviejose kultūrose vienu metu. Su to pridėtinio akmens našta širdyse ir protuose mes žengiame lėtai ir neužtikrintai. Geriausia, ką tu gali padaryti sau ir gimtajam kraštui, tai atpažinti tą dvasinę sovietiją ir atsikratyti jos kuo greičiau.

Sėkmės!

Kalba Tbilisyje, Iljos universitete, 2011-12-10