Reikia taisyti žmones.
Juk taisome batą, kraną. Atsiprašau, čiaupą.
Žmogų sunkiau pataisyti, kai jau sugedo, bet proceso pradžioje tai dar visai įmanoma.
Būtent, kol neribotų laisvių mokytojai dar neišaiškino, kad paauglys turi žmogaus teisę bet kurį artimą, net seną močiutę, griebti už gerklės. Nepatikusį praeivį tiesiog suspardyti.
Tokioms instinktų žiaurumo ideologijoms kelią reikia užkirsti kuo anksčiau.
Kol dar pilietis praktikuojasi krisdamas pamėlęs žemėn, jeigu negavo šokolado. (Tarkim).
Arba kad mama iš paskutiniųjų nupirktų mobiliaką.
Senovėje tiems klykiantiems ir krentantiems padėdavo žabas.
Manau, padėtų visais laikais, tik reikalinga dar viena sąlyga. Kažkas pasakė, kad kai Dievas nebeįstengė aprėpti žmonijos problemų, jis sutvėrė močiutes.
Mylinti močiutė turi teisę prireikus panaudoti žabą - tokią nuostatą įrašyčiau ugdymo įstatymuose.