Rusijos premjerą V.Putiną, regis, jau neša samprata, kad prezidento rinkimai de facto yra įvykę.
Jo interviu trims Vokietijos televizijoms nustebino daugelį. Pagyręs Kiniją, kaip gerą ir strateginę partnerę, V.Putinas pamojo ranka į bet kurią Kinijos grėsmę Rusijai, sakydamas, kad svarbiausia kova vyksta ir vyks ne dėl Rytų Sibiro ir Tolimųjų Rytų mineralinių išteklių: „Svarbiausia kova vyksta dėl to, kas ves pasaulį (dėl pasaulinės lyderystės), ir čia mes nesirengiame varžytis su Kinija.“ Pasitrauksim, užleisim lyderystę geruoju? - Ne, „čia Kinija turi kitų konkurentų. Tegu jie tarpusavy ir aiškinasi“.
Kinijos aiškinimasis dėl tarpusavio vaidmens pasaulyje, jei ne su Rusija, matyt, būsiąs su JAV. Jei aiškinimasis vyks ne vien žodžiais, Rusija juolab palauksianti patogios akimirkos. Kitaip šią globalią prezidento V.Putino strategiją sunku beaiškinti. Rusija neatsisako lyderystės ambicijų, bet pirmiau tegu apsidaužo kiti.
Čia ataidi gerokai senesnių laikų koncepcijos. Juk buvo vizijų, kad Sovietų Sąjunga su komunistine Kinija - bomba plius šimtas milijonų kareivių - patvarkysiančios pasaulinį kapitalistinį imperializmą. „Maskva - Pekinas, mūs klauso Stalinas ir Mao, pirmyn žygiuoja tautos!“ - neilgai, bet svaigiai skambėjo pompastiška „sovetskaja piesnia“. Tačiau N.Chruščiovas atsisakė perduoti draugui Mao branduolinio ginklo technologijas, ir pirmininkas Mao nuėjo į savo kiemą gamintis pats (“kas turi šautuvą, valdo kaimą“), o vienas kitą apšaukė hegemonistais.
Į britų žurnalisto klausimą, ar Kinija pamiršo, kad Rytų Sibiras jau du šimtai metų priklauso Rusijai, seksualusis ir negailestingas išminčius Mao tik pečiais patraukė: „O kas yra Kinijai du šimtai metų?“
Paskui JAV prezidentas R.Nixonas aplankė raudonąją Kiniją, mėgindamas megzti naujus didžiųjų santykius, ir tuo didžiai suerzino Maskvą. Dabar trijų „pulka“ dėstoma vėl kitaip.
Tik niekas nepaklausė draugo Hu, ką jis mano. Man regis, kinai galvoja ir nebūtinai plepa. V.Putinas, anot jų, neva pasakęs tik apie strateginę partnerystę. Tačiau patį V.Putiną posūkyje užmetė, kaip anksčiau D.Medvedevą, netikėtai pareiškusį: „Parlamentinė demokratija - ne mums.“
Gali būti, jog misijos pojūtis svaigina. Trims vokiečių televizijoms V.Putinas dar pareiškė, kad pokariniai sovietų lyderiai, pradedant nuo J.Stalino, nebuvo pajėgūs taip smarkiai dirbti ir nesuprato, ką reikia daryti, o dar stokojo valios. Bevalis Stalinas... Ką gi, užtat dabar Rusija turi ir pajėgų, ir išmanantį, ir valingą. Pirmyn! „Jeigu karas rytoj...“ Tik truputį luktelėsime dėl tos Kinijos.
Vytautas Landsbergis
Alfa.lt, „Lietuvos žinios“