Ponios ir ponai,
dėkoju, kad atėjote susitikti su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu gyvame mene ir kituose biografiniuose pristatymuose.
M. K. Čiurlionis ir jo meninis palikimas daugiau nei prieš 100 metų atsirado ne kaip vietinės, bet visuotinės svarbos reiškinys, nors menininkas ilgus dešimtmečius liko mažai žinomas arba neatrastas.
Jo kūryba – tai vizija ir žinia apie žmogų begalinėje erdvėje ir laike anapus mūsų, kurie, neįtikėtina, nesame pasiklydę. Tai sugebėjimas priimti ir meniškai perkelti šiuos požiūrius į gyvenimo realybę, kurie tęsia grožio ir mūsų regimos ar neregimos, vidinės visatos dėsnių atradimą.
Čiurlionis sako mums, kad mūsų džiaugsmingai skausmingos egzistencijos trapumas ir trumpalaikiškumas turi vietą beribėje amžinybėje, kuri yra didinga, o ne baugi.
Rabindranato Tagorės paprasta mintis „Tu padarei mane begalinį“ visiškai atitinka Čiurlionio paveikslų ir muzikos turinį.
Būtent muzika, vaizduotė, kiekvienas sielos ir proto judesys, įskaitant pasakos pamoką, yra kalba vartojama, kad įstabiai suvoktume mūsų buvimą kartu dabar, čia ir per amžius.
Pažvelkime į paveikslą iš pristatytos kolekcijos pradžios, kuris vadinasi „Pasaka“ arba „Karalių pasaka“. Čia tikrai pamatysite karalių milžinų porą priešistoriniame arba kosminiame miške. Savo delnuose jie laiko paprasčiausią žmogišką būstą – skurdžią kaimo sodybą, apšviestą aušros. Tikriausiai tai pati Lietuva, bet gali būti ir visa mūsų mažos, ką tik gimusios planetos gyvybė, o kaip pagrindinę koncepciją turime čia komiškai ir dieviškai modifikuotą seną pasakojimą apie Šventąją Šeimyną.
Pasidžiaukite ir sužinokite, kas yra Čiurlionis, nesvarbu, ar keliaujate po meno šalį, ar po laukus ir miškus.
Dabar pažvelkite į jo tapytąsias sonatas su muzikine architektūra ir iš anksto apgalvotomis plėtotėmis („Jūros sonata“ yra išsklaidyta) ar bent į mažą paveikslėlį ant galinės sienos dešinėje.
Tai paveikslas „Gėlės“. Jame iškyla iš magmos ar pasąmonės chaoso gyvos, dvasinės atžalos, bet koks galingas ir skausmingas yra jų trapus žydėjimas!
Dabar aš pasiskinsiu kitų gėlių iš Čiurlionio muzikinio darželio. Tai preliudai fortepijonui – tarp jų išgirsite dvi lietuvių liaudies dainas, kompozitoriaus nusiskintas jo gimtuosiuose laukuose.
Vytautas Landsbergis
Europos Taryboje, Strasbūras