Iš tiesų gyvename globaliame kaime. Šiuo metu esame Gedimino pr. 1, čia radijo Wnet studija, esame labai jaukioje kavinėje VeroCafe, priešais Vilniaus katedrą, o su mumis kalbės šiuo metu Briuselyje esantis I-asis nepriklausomos Lietuvos Prezidentas, prof. Vytautas Landsbergis.
- Laba diena.
- Laba diena visiems.
- Kaip laikotės?
- Nieko, normaliai.
- Normaliai, tai yra kaip?
- Na, normaliai, taip, kaip įprasta rytais, tokiais rytais.
- Pradedant pokalbį norėčiau Jums pacituoti mažą ištrauką, tikriausiai atpažinsite šias eiles:
„Mūsų tauta kaip lava,
Iš viršaus šalta ir kieta, sausa ir šlykšti,
Tačiau vidinė ugnis niekada nenustos liepsnojus;
Nusispjaukim ant tos plutos ir nusileiskime gilyn.“
- Gerbiamasis, skaitėte per greitai.
- Per greitai... Tai ištrauka iš Adomo Mickevičiaus, o ši mokyklų problema – tai problema, apie kurią čia, lenkai, su kuriais teko kalbėtis, diskutuoja, ir ne tik diskutuoja, bet ir kritikuoja Lietuvos valdžią bei deputatus. Iš kur kilo tokia problema ir kodėl Lietuvoje neįmanoma gyventi harmonijoje, kodėl lenkai ir lietuviai negali šokti kartu?
- Iš tiesų keista, iš kur tokios permainos?... Žinojome ir gyvenome kartu remdamiesi idėjomis, kurias skleidė dar Jerzy Giedroyc, sakydamas, kad nėra laisvos Lenkijos be laisvos Lietuvos. O dabar girdime: kam mums ta Lietuva, galime apsieiti ir be jos. Na...
- Bet...
- Lenkija labai didžiuojasi, tik nežinia kuo....
- Na, bet šios problemos tęsiasi jau nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, nuo tos akimirkos, kai Lenkija taip pat atgavo suverenitetą ir nepriklausomybę. Kodėl taip yra, kodėl negalima tarsi peržengti tos ribos, o būtina ginčytis dėl tokių dalykų, kaip mokymo programa mokyklose ir brandos egzaminai vaikams?
- Tai ne problema. Tai dirbtinai išpūsta tariama problema, nes net jeigu yra tam tikrų nesusipratimų, tai nusiskundimai: neva per sunku, per greitai, ir išvis kam toks įstatymas, mes nenorime, kad mūsų vaikai mokytųsi dalykų ne lenkų kalba. Būtent tokie reikalavimai pateikiami šiuo metu skelbiant norą, jog visų dalykų būtų mokoma tik lenkų kalba, ir todėl būtina atšaukti įstatymą, o tai reikštų atšaukti įstatymą miniai reikalaujant. Ar ši minia gali nurodinėti, ar jį turėtų nurodinėti Lietuvos valdžiai ir Seimui? Tai išties nenormalu.
- Bet Prezidente, pavartojote žodį minia, bet tai lenkai, kurie per kartų kartas gyveno Vilniuje, tai lenkai, kurie, kiek su jais kalbu, visi puikiai moka lietuvių kalbą, tai lenkai, kurie myli Lenkijos Respubliką, tačiau taip pat myli Lietuvą ir dirba jos labui, nepriklausomos Lietuvos labui. Taigi kodėl taip atsitinka ir kodėl minėti lenkai negali taip, kaip buvo anksčiau, tradiciškai čia, net nuo sovietinių laikų, lankyti savo mokyklas ir turėti tokią mokymo programą, kuri jiems tinkamiausia.
- Niekas to nedraudžia. Įkalbinėjamos visokiausios nesąmonės, neva lenkai negali lankyti savo mokyklų, draudžiama pasirinkti kalbą, kuria mokomi vaikai. Tai citata, ir net Europos Parlamento nariai pasirašo po tokiomis nesąmonėmis. O iš tiesų viskas atvirkščiai, bauginami tėvai šeimų, kurios namie kalba lenkiškai arba po prostemu, klausinėjant, kodėl leidžia savo vaikus į mokyklas valstybine kalba, nejau tau nereikia darbo savivaldybėje, gal esi lenkybės išdavikas ir panašiai. Lietuva nieko nedraudžia, Lietuva moka už mokyklas, kuriose mokoma lenkų kalba, ir tokios mokyklos ne tik neuždaromos, jos remiamos. Niekur kitur nėra tiek mokyklų, tokios valstybės paramos, niekur kitur pasaulyje, o atrodo, kad Lietuvoje padėtis blogiausia, kad tai kažkokia baisi šalis. Tai isterija, gaila, kad turiu tą pasakyti, bet tai išties isterija.
- Neseniai man teko kalbėti su Šalčininkų meru, kuris tikrai nepatvirtintų Prezidento žodžių. Jis kaip tik pabrėžė savo darbą savivaldybės labui, Lietuvos labui, kalbėjo apie tai, kad po kelių metų lenkų mokyklos ištuštės, jeigu baigiamasis egzaminas vyks lietuvių kalba.
- O kodėl? Jokio pagrindo. Jeigu lenkų vaikai geriau mokės valstybinę kalbą, kokia čia grėsmė?
- Bet lenkų vaikai, kiek žinau, moka lietuvių kalbą. Teko kalbėti su gimnazijos mokine, kuri turi draugų lietuvių, labai gerai moka lietuvių kalbą, tik tiek, kad namie kalba lenkiškai, knygas skaito lenkų kalba. Taigi, jos nuomone, bus nesąžininga, jeigu lietuvių kalbos egzamino metu jai bus taikomi tokie patys reikalavimai, kokie taikomi jos draugams lietuviams.
- Bet gerbiamasis, visur taip yra, brandos egzaminai vienodi visiems ir netaikomos jokios nuolaidos į pašalį stumiamiems asmenims, tuo labiau jaunimui, kuris siekia karjeros, mokslo. Ši situacija visai iškreipta. Gali būti, kad yra tam tikra problema, tačiau tai ne mokinių, o mokytojų problema. Net ponas Tuskas pasakė, kad lenkų mokiniai ir jaunimas privalo kalbėti lietuvių kalba tokiu pat lygmeniu, kaip lenkų kalba. Tai ne problema, bet problema gali tapti tie mokytojai, kurie per 20 metų nesugebėjo išmokti lietuvių kalbos taip, kad dar po dvejų metų galėtų ką nors šiek tiek dėstyti lietuvių kalba, taigi dabar reikalauja papildomų dešimties metų arba įstatymo panaikinimo. Atveža jaunimą, mokinius iš kaimyninių vietovių, kad jų būtų daugiau, kad atrodytų, neva visa tauta nepatenkinta įstatymu, mokymo programa, kurioje būtų šiek tiek daugiau lietuvių kalbos ir tai po dvejų metų. Ekspertai iš Vilniaus ir Varšuvos prieina bendrų išvadų, net jau buvo sutarę, kad reikia taisyti, ieškoti geresnio brandos egzamino vertinimo būdo, būtent taikant tam tikras nuolaidas vertinimo metu, bet paliekant vienodą turinį. O Lenkų rinkimų akcija tvirtina, kad turinys negali būti vienodas, tad prieštarauja ne tik įstatymui, bet ir Varšuvai, ekspertai iš Varšuvos esą blogi.
- Bet Prezidente, nepriklausomai nuo argumentų, tai vis dėlto politinis klausimas. Buvo pasakyta daug aštrių žodžių ir, išties, Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministras, Radoslavas Sikorskis, mato šį reikalą vienareikšmiškai, Vilniuje taip pat lankėsi premjeras Donaldas Tuskas, kuris visai šiai situacijai, lenkų-lietuvių santykiams įjungia raudoną šviesą.
- Na, net Lenkijos politologai teigia, kad negalima leisti, kad tarpvalstybiniai santykiai priklausytų nuo tautinių mažumų nuotaikų ir pritarimo bet kokioje šalyje, o atrodo, kad vyriausybė Varšuvoje tampa Lietuvos lenkų rinkimų akcijos Vilniuje įkaite. Kol jie nepatvirtins, kad yra patenkinti, nereikėtų tikėtis gerų santykių. Taigi kyla klausimas, kas šeimininkauja Lenkijos politikoje.
- Prezidente, stoviu, žiūriu į Vilniaus katedrą, nuostabią Vilniaus katedrą, mąstau apie tuos kunigaikščius, kurie valdė, kurie priėmė strateginį sprendimą, sukūrė Abiejų Tautų Respubliką. Pokalbio pradžioje Jūs kalbėjote apie Giedroycą. Kodėl negalime viso to atstatyti? Ar nebūtų smagu, ar nebūtų malonu, ar nebūtų paprasta?
- Nereikia atstatinėti, reikia negriauti. Kodėl griaunama?
- Išties, kodėl griaunama? Tai gal ties šiuo klausimu ir sustokime. Nuoširdžiai dėkoju už šį pokalbį, naujovišką pokalbį. Jūs esate Briuselyje, aš esu, mes esame, radijas Wnet yra Vilniuje, klausytojai yra Varšuvoje, radijo Varšuva klausytojai, o radijo Viltis klausytojai yra Lomžoje, ir visame pasaulyje, nes tai interneto radijas Geltonas povandeninis laivas. Nuoširdžiausi linkėjimai, Prezidente.
- Dėkoju už pokalbį, už galimybę pasisakyti.
Vertimas iš lenkų kalbos
Interviu su prof. V. Landsbergiu
Radiownet.pl, 2011-09-22