Naujas Lenkijos institucijų mostas Lietuvos atžvilgiu, tai kišimasis į laisvą tėvų pasirinkimą, kokia kalba jiems mokykloje lavinti savo vaikus. Kas pasirinks Lenkijos Kažkieno siūlomą kelią, bus premijuojamas tūkstančiu zlotų. Už kiekvieną pirmokėlį, tartum sumokant už galvą. Iš tikrųjų, kaip tikimasi, už sielą. „Mirusios sielos“, kurias galima parduoti – toks verslas buvo praktikuojamas didelėje kaimynų šalyje, o jai ir varšuvinė Lenkija tam tikrą laiką priklausė. Dabar nutarta mokėti už gyvas sielas, tad senasis kultūros paveldas grįžta patobulintas.
Visi girtuokliai visoje Lietuvoje, stokojantys buteliui ir turintys priaugantį vaikelį, logiškai privalėtų geisti lenkiškų mokyklų.
Na, Lietuvos vyriausybė savo ruožtu turėtų ramiai, bet nedelsdama paklausti kolegų Varšuvoje pirmiausiai dėl to Kažkieno: ar čia išties naujieji dar esamų ministerijų žygiai prieš kitos valstybės švietimo sistemą, ar vien kokių “Kresų“ ir „Wspolnotų“, gal dar ne „falangų“, desperatiškas agresyvumas?
Lenkijos URM jau suskubo pareikšti, kad tie pinigai negali būti naudojami vaikų perviliojimui, tačiau ar jos ambasada, jau pradėjusi mokėjimus, daro tai savavališkai, tad pareigūnai būsią nubausti – vaizdelis dar paaiškės.
Objektyviai ši naujoji akcija reiškia, kad kitos pastangos dvigubai finansuoti Lietuvos lenkakalbes mokyklas plius vežioti mokinius į demonstracijas ir kitaip nuteikinėti prieš savo valstybę, nekalbant jau apie administracinį faktorių – neteksi darbo! - pasirodė neefektyvios. Tėvai nori, kad jų vaikai gerai mokėtų valstybės kalbą ir užaugę liktų gyventi Lietuvoje, ne „motinoje“ arba Amerikoje. Kągi, jei neveikia net socialinis tėvų terorizavimas, gal suveiks pinigai. Antai viena labai didelė ekspansionistinė Eurazijos šalis jau išplėtojo globalų papirkinėjimą kaip savo net nebe slaptą, o paveikų ginklą. Nejau kitos didvalstybės netolimoje sostinėje mikliai sudygo stropuoliai sekėjai?
Bet akcija ir vietoje iškelia naujų moralinių problemų. Tėvai, kurie nūnai atsiima pirmokėlį iš lietuviškos pradinės, bemaž atvirai prisipažįsta, kad nori kyšio. Gal vaikui anaip būtų geriau, bet mano kišenei geriau taip. Jei akcija įsisiūbuos, tai nuo kitų metų rugsėjo kiekviena šeima, kad ir kilniais ketinimais nuvedusi vaikelį į lenkišką mokyklą, atrodys padariusi tai dėl Varšuvos pinigų. Kaip tėvams tąsyk jaustis?
Moralės dalykai tai ir be galo svarbi bažnytinės ganytojiškos veiklos dalis. Nežinau, ar gali čia, ar ryšis ką tarti Lietuvos Katalikų Bažnyčia, bet parapijų ganytojų nuostata – ar jie už krikščionišką sutaikymo ir sąžinės liniją, ar už kiršinimą ir užsienio politikų primestą sielų pirkimą – bus labai svarbi. Tikėkimės, kad ponas V. Tomaševski dar nesireikš kaip vyskupas.
Įdomu, galų gale, kada Latvių gatvė pradės supirkinėti rusų šeimų vaikus – šiukštu į lietuvišką mokyklą! – kad bent kiek papildytų, sakykim, pustuštį strateginį M. Dobužinskio vidurinės pastatą Žvėryne. Juk LLRA veiksmai dažnai atrodo kaip „razviedka bojem“, avangardas ir bandymų poligonas.
Vytautas Landsbergis
„Lietuvos žinioms“