Fajna – Kauno atitikmuo Varšuvos "fajnie".
Lenkų politikai, tie oficialieji, nestygsta. Jų viršutiniame sluoksny, regis, jau susiformavo gero tono taisyklė : nepraeik nespyręs Lietuvai. Tai žadina savotišką bemaž gailestį, tartum suaugę žmonės būtų tapę aršaus paauglio įkaitais. Privalu elgtis blogai, tada vaikiui patiksim. Anas vienas pats mat neįstengtų suspardyti praeivio, ramiai keliaujančio savo nelengvu gyvenimo keliu, bet su dėdžių pagalba... Dar kitas geras antai iš už krūmo trina rankas, tik spirk, spirk jam! Dėdžių gaila todėl, kad širdies gilumoje jie žino esą neteisūs; tokia padėtis nemaloni, tad pyksta, kodėl tokia padėtis. Ne ant savęs pyksta, be abejo, tam reiktų turėti krikščioniškų savybių.
Simptominga, kad rinkimų išvakarėse į Lietuvos ujimo akciją pasijungė net kaimynų prezidentas. Pats iš Lietuvos, nuo Rokiškio. Pamėgino apžaisti lenkišką priežodį „Pryjdzie koza do woza“ – „Ateis ožka prie vežimo“, bet taip savotiškai, lyg sakytų Lietuvai komplimentą. Ji ne ožka, tad prie vežimo neateis. (Juolab, kai vežimas kvailas arba pakrautas šlamšto). Todėl nevarkit plūsdamiesi, ponai bajorai, verčiau pradėkite mąstyti ir kalbėtis – gal toks yra jų prezidento gerasis patarimas?
O buvusiajam prezidentui turbūt komanda patarė nepriimti aukšto Lietuvos apdovanojimo. Pretekstas – negerbiate lenkų kultūros. Jeigu kada pradėsite gerbti, priminsiu apie save ir kad ordinas buvo paskirtas.
Panašiai anksčiau sakė ministras: kol nesusitvarkysite, neatvažiuosiu. Labai skaudu. Rinkimų akcija (tokia partija) išvedė net mokinius iš pamokų, pavėžino į sostinę, pavadino „streiku“. Ar tikrai 70 valstybės mokyklų tą dieną nedirbo ir kurie direktoriai taip nusprendė? Kas nukenčia likus be pamokų? Mokinys, kurį įvelia ne į mokslą. Akcijai linksma, gal pavyks paimti įkaitais visą Varšuvos vyriausybę. "Nukentės" nuo permainų gal kai kurie mokytojai, per dvidešimt metų nepramokę valstybinės kalbos tiek, kad netrukus galėtų lietuviškai dėstyti Lietuvos istoriją, geografiją. Todėl atšaukit įstatymus! Čia šuva ir pakastas, tą pripažino net p. Česlovas Okinčycas kadaise balsavęs už Lietuvos nepriklausomybę, nesteigęs prosovietinių autonomijų. Tik apie įstatymą kaip "kerštą" kažkas jam trenkė į galvą.
Iš tų lenkiškų linksmybių yra šiek tiek ir gėrybių. Lietuviai vėl tampa vieningesni. O Lenkijos valdžia pirmąsyk pasvarstys prie bendro stalo kaip jaučiasi lietuviai Seinų krašte. Niekas ten jų nekursto nesilaikyti Lenkijos įstatymų: yra lojalūs, ramūs, tai gal verti fašistų spardymo? Ar tikrai reikėjo dabar uždaryti jiems paskutinę radijo valandėlę? Lietuviškų mokyklų tuose kaimuose pusė jau uždaryta, o dabar neturtingoji Lenkija uždarys dar dvi. Gal Lietuva galėtų pašelpti? Štai bent pora temų ekspertų susitikimui Druskininkuose ir kitur, bet juk anksčiau jokia dvispalvė ožka prie to vežimo nėjo.
Susitikimas nūnai jau įvyko, svarstyta būsimi egzaminai, dar šis tas. Nevisai aišku, ar nemėginta primesti iškreipta nuostata, neva valstybinės kalbos mokymo pagerinimas reiškia blogesnį lenkų kalbos mokymą. Čia teisintis būtų net absurdiška, tik tegu spauda nejaukia posmų.
Prasidėjus dalykiškam pokalbiui gal atlyš platinama psichozė. Be to, praeis rinkimai broliškoje Lenkijoje, tai gal vėl atgims brolystė. Paprasti lenkų žmonės, ne valdžia ir ne rinkimų akcininkai, tebelaiko Lietuvą sau artimiausia šalimi. Žinau, ką tai liūdina, bet juk ne mus. Tik nepamirškim, kad įsismaginę politikieriai, juolab neapykanta persiėmę falangistai, nėra visi lenkai. Daug normaliai mąstančių.
Vytautas Landsbergis
„Lietuvos žinioms“