Apie dvejus metus užtruko ginčas ir darbas, kurį reikėjo padaryti užbaigiant iš tikro svarbų ginčą. Europos Sąjunga rengė ir tvirtino europinį įstatymą, kad holokausto – pakeliui ir kitų didžiųjų nusikaltimų žmonijai bei karo nusikaltimų – neįgimas arba menkinimas pats būtų traktuojamas kaip nusikaltimas, tad ES šalyse ir baudžiamas. Neigi – tai įžeidi aukų atminimą, kurstai toliau taip elgtis, ergo, nusikalsti. Įstatymo sumanytojai galvojo tik apie hitlerinės Vokietijos nusikaltimus. Tačiau derinimui artėjant į pabaigą kelios SSRS komunistų diktatūros engtos šalys pareikalavo, kad ir sovietų valstybės nusikaltimų neigimas būtų atitinkamai kriminalizuotas. Eurofilosofams nutarus, kad šalys narės gali veikti savo nuožiūra, nutarta ištirti ir tokio Bendrijos įstatymo galimybę.
Tai pasirodė sudėtinga. Tiesiogiai nenukentėję niekad nebuvo ta linkme pamąstę – todėl per staigu. Neabejotina, kad ir Rusija (kažkodėl sutapatinanti save su SSRS nusikaltimais) įjungė įtakos svertus. Ne ir ne, tai ne tas pats. Stalinas geresnis. Savo tautos kančių išskirtinumą gynė žydų organizacijos. Šioje aplinkoje neginčijami faktai ir humanizmas – kodėl diskriminuojate kitų diktatorių aukas? – sunkiai grūmėsi su prosovietine mitologija. Nutarta ištirti šalių požiūrius į komunistinio totalitarizmo ir konkrečiai SSRS nusikaltimus bei jų vertinimą. Kažkas Europos Komisijoj sudarė klausimyną. Nūnai turime rezultatus, Europos Komisijos oficialų pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai. Aiškėja neįtikėtinas žioplumas arba klasta pagrindiniuose dalykuose, tikriausiai jau sudarant klausimyną.
Štai išvados iš valstybių atsakymų. Vos keturios ES šalys yra priėmusios įstatymus, kuriais kriminalizuojamas abiejų totalitarinių diktatūrų – Trečiojo Reicho ir Sovietų SR Sąjungos – nusikaltimų neigimas. „Nebuvo jokio holokausto, jokių masinių trėmimų!“ – už tai teisiama. Tačiau kitoms šalims pakanka smerkti tik nacionalsocialistų Vokietijos nusikaltimus žmoniškumui ir jų neigimą. Sovietų nusikaltimus neigia valstybė tęsėja Rusija, tai negi ją imsi už atsakomybės? O ji dar toks svarbus „partneris“!
Taigi tos keturios nuoseklios yra: Čekija, Lenkija, Vengrija ir Lietuva. „Kitose valstybėse narėse, išskyrus Latviją, atrodo neįmanoma ar sunku įsivaizduoti, kad kas nors gali būti kaltinamas pritaręs genocidui, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, nukreiptiems prieš asmenų grupę, apibūdinamą pagal kitus kriterijus nei rasė, odos spalva, religija, kilmė ar tautinė arba etninė priklausomybė...“ Tai viena Pranešimo išvadų.
Suvok, skaitytojau: Europos Komisija neįsivaizduoja, kad ką nors galima kaltinti, pavyzdžiui, pritarus karo belaisvių šaudymui ne dėl jų rasės ar tikėjimo... Jeigu dėl kitko („antisovietčikai“!), tai jau ne karo nusikaltimas? Galima iš jo (iš jų) tyčiotis?
Tai apie šalis, kuriose nesą reikiamų teisės aktų „todėl kad kaltinant tokia [nusikaltimų ar jų neigimo?] veikla, nėra galimybės remtis socialinės padėties ar politinių įsitikinimų motyvais...“ Ir vis dėlto, nejau karo belaisvių šaudymas nėra karo nusikaltimas, jeigu jo nelydi aukų religijos, odos spalvos arba tautinių antipatijų motyvai? Ar kaimo su visais vaikais sunaikinimas nėra nusikaltimas žmoniškumui, kadangi galimi socialiniai bei politiniai „motyvai“ (buožė, antitarybininkas) – ne tokie svarbūs?
Štai koks jovalas išryškėjęs valstybių narių „atsakymuose į Komisijos išsiųstą klausimyną“. Esu tikras, kad ne valstybės kvailos, o klausimynas buvo klaidinantis. Kas į jį įbruko formules apie nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus pakištus po formaliais genocido kriterijais? Ir tuos, beje, kadaise tarptautiniams dokumentams primetė sovietai, kad pati SSRS valdžia negalėtų būti apkaltinta genocidu dėl milijonų naikinimo „pagal kitus kriterijus“. Bet karo nusikaltimai, kuomet kariškiai šaudo trukdančius civilius arba belaisvius, kalinius? (Katynė, Rainiai, Vilnius, Medininkai). Ar tąsyk jie nebe karo nusikaltimai, kuriems netaikoma senatis?
Žinoma, jie yra karo nusikaltimai, nepaisant viso žodinio jovalo, kurį užmaišė Komisijos išminčiai arba įterptoji agentūra.
Kelyje į Europos teisę, net jį blokuojant jaučio mėšlu, Komisijos išvadų nuostatos dar eis į Europos Parlamentą ir, svarbiausia, į Vadovų Tarybą. Štai ten valstybės, kurios ne be smegenų, turės budėti.
Vytautas Landsbergis
Alfa.lt; 2011-05-18