Kažkada labai seniai, kai gyveno milžinai, fašistai ant mūsų labai niršo, kodėl per Lietuvą važiuojant reikia rodyti pasą ir palengvintą vizą. Tada buvo ir ypač piktų veiksmų (peiliu prieš traukinio palydovę), ir nemažiau piktų žodžių. Šių specialistas, savaip garsus Rusijos politikas Vladimiras Žirinovskis, viešai pagrasė: pastatysim lietuviams ant sienos jėgainių, kur vėjas pučia į vakarus, ir taip juos, bjaurybes, išnuodysim!
Ką gi, atėjo laikas, kai nebe Vladimiras Iljičius, ne Vladimiras Volfovičius, o Vladimiras Vladimirovičius imasi įgyvendinti žadėtąjį kerštą. Į Lietuvą ir pūs, ir upėmis plukdys tai, nuo ko nenorėtume raudonais vėžiais išmirti.
Pasaulis ką tik prisiminė Černobylį. Ta proga privačiai išleistas ukrainiečių dokumentinis filmas priminė (specialisto sargo pasakojime), kad niekas nežino, kas toliau vyksta nevisai užgesinto reaktoriaus gelmėse, kaip ir gretimuose veikiančiuose reaktoriuose. Kas ir kur sunkiasi? Tas tiesiog netiriama. Gamta pati paskelbs išvadas.
O Rusija tuo tarpu užsimojo statyti net dvi jėgaines ant Lietuvos sienų. Ims kaip į reples. Astrave ir Ragainėje (Ragainė prieš kryžiuočiams ateinant buvo Raganytė). Černobylio fone paleido mūsų vaikų darželiui pasaką: čia bus kitokia sistema, nauja, dar nemėginta. Pamatysit, kokia saugi. – Ačiū, kad bus pirmąsyk mėginami eksperimentiniai reaktoriai (kodėl ne Sibire?), ir lietuviai kaip jūrų kiaulytės. Jeigu išeis kaip geriau, galės mus tyrinėti. Jeigu kaip paprastai – iš Kuršių marių liks tiktai kormoranai. O jeigu kas nors ne taip nuskils Astrave, teks apgailestaujant evakuoti gretimą Vilniaus miestelį su puse milijono gyventojų. Lenkus pribaigs ne baisieji lietuviai, o kagėbiniai bičiuliai rusai. Lietuvos piliečiai Vilniaus rusai taip pat nesidžiaugs, bet jiems bus pasiūlyta keikti baltarusius.
Jau girdžiu žvalius agentūros balsus: ė, ko jis čia gąsdina, gal nieko ir neatsitiks! Juk "partneris" žada...
Atsitiks, broliai, mažų mažiausia, kad niekas nebenorės investuoti Vilniuje ir Rytų Lietuvoje. Miškų ir ežerų rekreacinė erdvė? – baikit juokus. Europa savaime trauksis nuo savo spindulingos rytinės sienos. Vietiniai gudai ir lenkai patirs psichologinį spaudimą ilgai nelaukiant sprukti iš pasienio į saugesnę Lenkiją. Vladimiras Volfovičius ir ne jis vienas trins rankas žiūrėdami, kaip blaškosi pabudę lietuviai.
Beje, Astravo elektrinė bus aušinama vandeniu iš Neries baseino, o vandenį teks pumpuoti tolokai ir dešimtis metrų aukštyn. (Čia jums ne Drūkšių ežeras). Panaudotas jis grįš tyras kaip Lukašenkos ašara, toliau migruos Nemunu per Lietuvą, kol kelio pabaigoje jo lauks Raganytės giljotina. Plekšne, marių tu žuvie, plauksi mutavusiu pilvu į viršų.
Bet Fukušimos jėgainę Japonijoje parbloškė ne Černobylio tipo chaltūra, o pumpavimo-aušinimo nepajėgumas ypatingomis aplinkybėmis. Tik įsivaizduokime būsimosios Astravo jėgainės galimus pompų sutrikimus, gręsiantį reaktoriaus perkaitimą. Iš kurios jūros malūnsparniai pils vandenį? Galų gale, pakaks vien SMS žinutės, kad šis tas ten stringa, kad gali kilti pavojus... Kokia atsakomybė užgrius galimą Vilniaus merą A. Zuoką arba Viktorą Paksą su visa Lietuvos vyriausybe? Ar jau skelbti aliarmą gyventojams, ar dar ne? Černobylio atveju ilgai neskelbė, ir tai buvo valdžios nusikaltimas. Užsienio šalių atstovybės Vilniuje turės galvoti greitai, tad gal tegul galvoja jau dabar.
Čia tik truputis perspektyvų, kurias Lietuvai žada V. Putino replės. Ar galime ką nors daryti?
Girdžiu kapituliantų ir agentūros balsus, kad nieko negalime. Netiesa, galime.
Pirmiausiai Lietuvos valdžia ir visuomenė turi apsispręsti, kad jos kategoriškai prieš. Sakyti, kad mums nepatinka, esame susirūpinę – tai nulis, "slabinà". Esame prieš ir reikalaujame labai konkrečių dalykų. Ar Europos Sąjunga atsakingai svarstė ir sutinka mus pakišti? (Klausimas Tarybai). Ar Rusija turi teisę bet ką mirtina daryti Europos širdyje, Stalino vienašališkai aneksuotoje Karaliaučiaus žemėje? Kur apgautųjų Antrojo pasaulinio karo nugalėtojų JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, kur Europos balsas? Ar Baltarusijos valdžia normaliai paaiškins gerbiamai Europos Sąjungai, kodėl iš kelių galimų jėgainės vietų (Mogiliovo srityje ekspertų siūlyta kur kas geresnė, neprobleminė) pasirinkta gražiausioji ežerų ir pušynų gamta – velniop ją – ir ranka pasiekiama Lietuvos sostinės kaimynystė? Jeigu Vladimiras įsakė, tai dar ne viskas. Reikalaukim persvarstyti.
Suvokim, kad giname savo gyvybę. Tada suvoksime, kad Vyriausybė su Prezidente dar neišsijudino, kaip reikėtų. A. Lukašenkos mestelėjimas – patraukit savo Ignaliną – turi paprastą atsakymą: statykit savo daiktą tokiame atstume nuo Vilniaus, kaip Ignalinos AE pastatyta nuo Minsko. Turim ir kitų priemonių, kaip antai kontrabandinės 50 km zonos per branduolinę sieną suspendavimas. Kodėl mus tvarko lygioj vietoj?
Tačiau svarbu ne diplomatų apsišaudymas, o konsoliduoti apkasai – jeigu norim gyventi. Jeigu Prezidentūra ir Vyriausybė emigruos paskutiniai, tai dar galim ir ilgiau padelsti. Manau, reikia neatidėliojant, galbūt Prezidentės dekretu, sudaryti Lietuvos branduolinės-politinės gynybos komitetą iš neabejingų tėvynei mokslininkų ir politikų. Pašaipoms užsidėkim šarvą, kurio vardas atsakomybė. Žinia, šarvą ir ginklą pakels tik tvirtas stuburas. Valstybės viršūnėje tokį stuburą tarsi turime, o pilvo lygmeny?
Vytautas Landsbergis
„Lietuvos žinios“, 2011-05-31; „Alfa.lt“, 2011-05-31