Pirmojo ir vienintelio SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo 80 metų jubiliejus Rusijoje praėjo gana nežymiai, o Vakaruose - labai iškilmingai. Būtent Londone, kur jį aukštino kaip žmogų pakeitusį pasaulio istoriją.
Pasirodė giriamųjų publikacijų ir Lietuvoje, nors niekas nesusimąstė, kodėl M. Gorbačiovas negali atvažiuoti nei į Lietuvą, nei į Gruziją, nei į Azerbaidžianą. Paprasčiausiai susidurtų su prokuratūra. Šių šalių sostinėse, jam esant SSRS politiniu lyderiu, jo kariuomenė žiauriai ir negailestingai žudė civilius gyventojus. Nusikaltimai prieš žmoniškumą, jei netaikoma dvigubų standartų.
Tai nereiškia, kad M. Gorbačiovas neturi tikrų ir teigiamų istorinių nuopelnų. Su jo vardu siejamos 1985-1991 m. permainos tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Tokia buvo pažangesniojo sovietų komunistų elito valia ir planai, kuriems įgyvendinti, kad būtų išvengta SSRS žlugimo uždarume ir izoliacijoje, parinkta jaunesnės kartos energingas bei iškalbingas vadovas. Kiek tose permainose (valdymo pertvarka, atsivėrimas pasauliui, laisvė diskutuoti) buvo jo paties iniciatyvų ir valios, kiek - jo aplinkos (A. Jakovlevo, E. Ševarnadzės ir kitų), pačiam Gorbačiovui scenoje įgarsinant naujoves ir projektus, dar atsakys kada nors istorikų tyrimai. Vaidmuo - rodyti Vakarams tarsi naują Sovietų Sąjungos veidą, nutolstančią branduolinės konfrontacijos perspektyvą ir net projektuoti nusiginklavimą įprastinių priemonių arsenaluose, žadėti teisės laikymąsi ir ūkinį bendradarbiavimą - tai jam sekėsi neblogai ir padėjo formuotis mitui, neva čia yra būtent to lyderio, skelbiančio "naująjį mąstymą", politinis kursas į šiaip ar taip geresnę, saugesnę bendrą ateitį.
Naujas žmogus, kaip jį norėjo matyti Vakarai džiaugsmingai šūkaujantys "Gorbi!", "Gorbi!", iš tikrųjų nebuvo labai naujas, tik lankstesnis. Kažkas tuose Vakaruose ir neblogai įžvelgė: šypsosi gražiai, o dantys plieniniai. Tikrieji mąstymo ir charakterio bruožai atsiskleisdavo ne scenoje, o lemtingų sprendimų akimirkose bei vertinimuose - senajame uždarume.
1989-ieji buvo pažymėti Tbilisio skerdynėmis ir DDR atidavimu pačioj sėkmingiausioj režisūroj. Baku " klaida" (per 120 demonstrantų užmušta ir apie 700 sužeista) - jau 1990 m. sausį. Savais keliais buvo leista eiti Lenkijai, Čekoslovakijai, manipuliuota Rumunija. Įsiutino "Baltijos kelias" (M. Gorbačiovo neva CK ar Politbiuras prapliupo viešais grasinimais), bet leista Liaudies deputatų suvažiavime pasmerkti Molotovo-Ribbentropo paktą. Ir po to jau Baku žudynės, dėl kurių Azerbaidžianas vis dar tikisi pamatyti M. Gorbačiovą teisme.
Tartum tolėliau nuo Maskvos įvyko Tiananmenio aikštės žudynės, bet sovietų vadai puikiai suvokė, kad tai ir jų dalia. Apie įvykį Politbiurui 1989 m. spalio 4 d. referavo A. Lukjanovas. Aukų skaičius - 3.000... Slaptame archyve išliko protokoluota M. Gorbačiovo reakcija:
- Privalome būti realistai. Jie, kaip ir mes, turi gintis. Trys tūkstančiai... Na, ir kas?
Apie N. Čiaušesku ir jo žmonos egzekuciją Liaudies deputatų suvažiavimui pranešė uždarame posėdy pats M. Gorbačiovas. Ramiai, nelyginant apie kokį planuotą įvykį, kuris tą pačią dieną - jau praeitis.
Suvažiavime daug dėmesio skirta, daug karštų debatų būta dėl Tbilisio žudynių 1989 m. balandžio 9-osios naktį. KGB parengė net savo "informacinį" filmą, bet norintiems buvo leista peržiūrėti ir pačių gruzinų juostą. Du pasauliai. Tačiau niekas neperteikė M. Gorbačiovo aiškinimo Berlyne vos dviem dienom praėjus po giedančių ir besimeldžiančių demonstrantų kapojimo kastuvėliais ir nuodijimo dujomis. M. Gorbačiovas dėstė Vokietijos socialdemokratų pirmininkui H.-J. Vogeliui taip:
- Yra destruktyvių elementų, ekstremistų ir net antisovietinių grupių mėginančių pažeisti Glasnost ir demokratizaciją vardan savų antisocialistinių siekių. Bet mes ginsime savo interesus, socializmo ir liaudies interesus. Mes ginsimės (=ginsim save). Jūs girdėjote apie įvykius Gruzijoje. Ten buvo organizuotas žinomų antitarybininkų mitingas, o jiems vadovauja toks Gamsachurdija. Jie griauna demokratinį procesą, kaitina įtampas, kelia provokacinius šūkius, net pareikalavo atsiųsti į respubliką NATO pajėgas. Tad mes turėjom parodyti jiems jų vietą, ryžtingai stoti prieš politinius avantiūristus, ginti Perestroiką - mūsų revoliuciją...
Matai, skaitytojau miels, kas tatai yra naujasis mąstymas ir plieniniai dantys. O abi citatos - iš britų žurnalo "The Spectator", 2011, kovo 26 d.
Visa cituota būtų tikę ir Sąjūdžiui triuškinti, jei ne tas "Baltijos kelio" saujelės ekstremistų renginio mastas... Arba Sąjūdžio laimimiems rinkimams ir skelbiamai Nepriklausomybei, jei ne kitą dieną prasidedąs Trečiasis liaudies deputatų suvažiavimas (jau be lietuvių), kuriame M. Gorbačiovą turėjo rinkti prezidentu... Gal dėl šios aplinkybės iš Kremliaus į Vilnių neatėjo nė sankcija nušluoti valdžią perėmusius Sąjūdžio ekstremistus ir nacionalistus pagal Lietuvos KGB 1990 m. kovo 12 d. depešą. Kokios pozicijos laikėsi A. Brazauskas, tą pačią kovo 12-ąją nuvykęs į Maskvą, deja, neparašė nė vienuose savo atsiminimų. Taigi sankcijos kovo mėnesį nebuvo, ją Gorbačiovas davė tik 1991 m. sausiui.
Iškilmę Londone nūnai lydėjo viena ypatinga aplinkybė. Jungtinėje Karalystėje gyvenąs buvęs garsus disidentas V. Bukovskis, giliai įsitikinęs antikomunistas ir "antitarybininkas", neapsikentė veidmainystės ir įteikė Kembridžo magistrato teismui, o galų gale Londono Vestminsterio magistrato teismui, išsamiai su teisininkais parengtą ieškinį, kad M. Gorbačiovui, įtariamam Tbilisio, Baku ir Vilniaus žudynių kaltininkui, būtų išrašytas tarptautinis arešto orderis.
Pagal dabartines naujosios cenzūros normas tai buvo itin nekorektiškas elgesys. (V. Bukovskis: "politinis korektiškumas - blogiau už leninizmą"). Žiūrėkit, gerasis "Gorbis", branduolinės taikos apaštalas, sovietų imperijos reformatorius, Vokietijos suvienytojas, Europos "bendrų namų" ir "Naujosios pasaulio tvarkos" architektas, kitaip tariant, nesuprastas kilnių siekių politikas - ir arešto orderis?!! Išties, reikėtų turėti nuovokos. Kas tie užmušti gruzinai, azerai, lietuviai... Nebent ekstremalas Bukovskis galėjo taip netinkamai išsišokti.
Vis dėlto kai ką priminė. O magistrato teismas atsakė, kad M. Gorbačiovas atvyko su specialia misija, matysiąs premjerą D. Cameroną, todėl turįs diplomato imunitetą. V. Bukovskis patikrinęs nerado jokių diplomatinės misijos pėdsakų, tad apskundė teismui patį teismą arba teisingumą suklaidinusią Užsienio reikalų ministeriją. Ten mat demokratija. Taip M. Gorbačiovas ir toliau dalyvauja pasaulio pertvarkoj. Dieve, padėk.
Vytautas Landsbergis
"Lietuvos žinioms"